Virusinis hepatitas yra kepenų uždegiminė liga, kurią sukelia virusai. Ši liga plinta skirtingais būdais ir gali sukelti rimtų sveikatos problemų, įskaitant kepenų cirozę ar net vėžį. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet dėl virusinio hepatito ir jo komplikacijų miršta apie 1,4 mln. žmonių, o daugeliui sergančiųjų simptomai būna nepastebimi arba ne specifiški.
Yra keletas skirtingų virusinių hepatitų tipų, įskaitant hepatitą A, B, C, D ir E. Skiriasi jų užsikrėtimo būdai, ligos eiga, galimos komplikacijos. Hepatitas A dažniausiai plinta per užterštą maistą ir vandenį. Dažniausiai pasireiškia simptomais, kaip gelta, silpnumas, pykinimas ir pilvo skausmai. Kiti hepatito tipai, tokie kaip hepatitas B ir C, dažniausiai perduodami krauju, lytiniu keliu arba iš motinos kūdikiui gimdymo metu.
KAIP APSISAUGOTI?
Vienas iš efektyviausių būdų apsisaugoti nuo hepatito A infekcijos yra skiepai. Skiepai gali suteikti ilgalaikį imunitetą nuo šios ligos ir yra rekomenduojami tiems, kurie keliauja į šalis su didele hepatito A paplitimo rizika, arba dažnai kontaktuoja su asmenimis atvykusiais iš minėtų šalių. Taip pat rekomenduojama vakcinacija turintiems lėtinių kepenų ligų, esant imuninės sistemos sutrikimams. Be skiepų, svarbu laikytis teisingos higienos, tokių kaip rankų plovimas ir maisto saugojimas, kad būtų išvengta infekcijos.
Gydymo galimybės hepatitui A yra ribotos, nes dauguma žmonių pasveiksta be papildomo gydymo, per keletą savaičių ar mėnesių. Sunkiais atvejais gali būti reikalingas stacionarinis gydymas, kad būtų kontroliuojami simptomai ir stebima ligos eiga.
