Prasidėjus rudeniui, neišvengiamai artėja gripo sezonas, kurio metu Lietuvoje kasmet serga dešimtys tūkstančių žmonių. Gripas yra viena pavojingiausių ūminių kvėpavimo takų ligų dėl sukeliamų komplikacijų, tokių kaip plaučių uždegimas, sinusitas, ausų uždegimas, miokarditas, encefalitas ir meningitas.
Taip pat reikėtų nepamiršti, kad vis dar išlieka pavojus užsikrėsti COVID-19 virusu, o sergant ir gripu, ir koronaviruso infekcija, ligų gydymas yra sudėtingesnis, išauga sunkių komplikacijų: infarkto, insulto ir kitų ligų tikimybė. Kaip nuo gripo ir jo komplikacijų galite apsaugoti save ir savo šeimą?
Efektyviausia prevencinė priemonė, apsauganti nuo gripo komplikacijų, yra vakcina. Skiepytis nuo gripo reikėtų kiekvienais metais, geriausia tai daryti ankstyvą rudenį rugsėjo–spalio mėnesiais, tačiau nespėjusiems galima pasiskiepyti ir vėliau, viso žiemos sezono metu.
Gripą sukeliantys virusai nuolat kinta – tai vadinama antigenų dreifavimu. Vos minimalūs pokyčiai gripo viruso genetinėje sudėtyje skatina atsirasti naujas atmainas, todėl kasmet vyksta virusų bei jų aktyvumo stebėjimas, naujų padermių paieška, o pagal tai pritaikomos vakcinos žmonėms, kurios kasmet skiriasi, todėl ir pasiskiepyti reikia kiekvieno gripo sezono metu.
Primena, kad pasiskiepyti rekomenduojama visiems, tačiau tai padaryti ypač svarbu rizikos grupei priklausantiems asmenims, kuriems gripo virusas yra itin pavojingas:
Jeigu pacientas yra alergiškas veikliosioms vakcinos medžiagoms, pavyzdžiui, kiaušinio baltymui, neomicinui, formaldehidui, tokiu atveju skiepytis nerekomenduojama. Taip pat jei pacientas ūmiai serga, karščiuoja, vakcinacija yra atidedama iki kol pacientas pasveiksta
