Parazitai vaiko žarnyne – ne toks ir retas negalavimas, kuris įprastai nepasireiškia specifiniais simptomais, leidžiančiais jį įtarti. Tai lemia netinkami higienos įgūdžiai – vaikai nėra linkę plautis rankų, kai grįžta iš lauko ar pasinaudoję tualetu, jie dažnai valgo neplautas daržoves. Jaunesni vaikai mėgsta dėti į burną tai, kas pakliūva po ranka, būdami darželiuose su kitais vaikais dalijasi savo žaislais ir kitais daiktais, o ant šių gali būti parazitinių ligų sukėlėjų. Plačiau apie parazitus ir jų įtaką vaiko sveikatai pasakoja Raseinių „InMedica“ klinikos šeimos gydytojas Vidas Košys.
„Parazitinių ligų sukėlėjai į virškinimo traktą dažniausiai patenka pro burną, ligomis vaikai užsikrečia nuo nešvarių rankų, užteršto maisto, gerdami užterštą šulinių ar šaltinių vandenį, taip pat gurkštelėję vandens maudynių metu įvairiuose telkiniuose, į kuriuos taip pat patenka gyvūnų ar žmonių išmatos bei įvairios buitinės atliekos. Parazitinių ligų sukėlėjai gali patekti ir per kvėpavimo takus su dulkėmis, kurias išnešioja musės ir tarakonai, o patekusios pro ryklę, jos nukeliauja į virškinimo traktą ir sukelia ligas. Parazitų gali atsirasti ir nuo naminių gyvūnėlių kraiko, valgant blogai termiškai apdorotą mėsą ir kt.“, – vardija V. Košys.
KOKIE SIMPTOMAI ĮSPĖJA APIE PARAZITUS?
Dažniausiai pasitaikančios žarnyno parazitinės ligos yra helmintozės, viena iš jų – enterobiozė, kurią sukelia spalinės. Tai – vienas dažniausių susirgimų tarp ikimokyklinio ir pradines klases lankančių vaikų. Kitos dažnai infekcijas sukeliančios kirmėlės yra askaridės ir trichinos. Askaridžių patelės žarnyne gali užaugti net iki 40 cm ilgio. Verta nepamiršti ir kitų parazitinių kirmėlių sukeliamos ligos, kurią parneša naminiai gyvūnai – katės ir šunys – toksokarozės.
Anot šeimos gydytojo, dažniausiai vaikas nejaučia jokių simptomų – jeigu jis pradeda negaluoti, dažnai gali būti sunku suprasti, jog tai lemia parazitinė liga. Visgi, tai įtarti galima, kai pasireiškia tokie simptomai kaip sumažėjęs apetitas, bendras silpnumas ir nuovargis.
„Vaikui taip pat gali pasireikšti pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas arba priešingai – vidurių užkietėjimas. Kai kuriais atvejais gali atsirasti odos bėrimas, pakilti temperatūra. Ligai užsitęsus, parazitai dauginasi, todėl vaikas gali skųstis galvos svaigimu ir skausmu, jis gali pradėti kosėti, net iškosėti askaridę, dusti, jausti diskomfortą už krūtinkaulio, sąnarių skausmą, o veidas gali patinti. Enterobiozės metu vaikui dažnai atsiranda išeinamosios angos, tarpvietės, lytinių organų niežulys, ypač pasireiškiantis naktimis, todėl atžala gali blogai miegoti, tapti irzli“, – pasakoja V. Košys.
IGNORUOJATE GYDYMĄ? RIZIKUOJATE VAIKO SVEIKATOS GEROVE
Verta nepamiršti, jog kaip ir kiekviena užsitęsusi liga, negydomi žarnyno parazitai gali sukelti komplikacijas, kurias išgydyti tampa sudėtingiau – tai gali tapti iššūkiu tiek pacientui, tiek sveikatos priežiūros specialistams.
„Nors komplikacijos pasitaiko retai, tačiau mokslinėje literatūroje yra aprašyto apendicito atvejų, pacientui galimi kasos, kepenų, tulžies pūslės ir kitų organų uždegimai. Užsitęsus helmintozei sumažėja baltymų ir kai kurių vitaminų pasisavinimas, išsivysto anemija, todėl sulėtėja vaiko augimas, prastėja jo atmintis, atsiranda miego sutrikimai, nerimas; taip pat silpnėja jo imunitetas, tad vaikas pradeda dažniau sirgti. Nuolat kasant niežtinčią vietą, galimas jos pažeidimas, todėl helmintozė gali komplikuotis bakterinėmis infekcijomis.
Retai, tačiau gali pasitaikyti ir širdies raumens uždegimas, kuris gali baigtis staigia mirtimi, pacientams gali atsirasti ir traukulių epizodai, kurie išsivysto dėl galvos smegenų pažeidimo. Taip pat galimas ir žarnyno nepraeinamumas, kai jį tiesiog užkemša suaugusios askaridės. Maždaug 85 proc. obstrukcijos atvejų yra būtent dėl askaridozės – vaikams ji būdinga nuo vienerių iki penkerių metų amžiaus. Yra aprašyti atvejai, kai aspiracinė pneumonija yra susijusi su vėmimu, kai iš žarnyno askaridė patenka į kvėpavimo takus; o toksokarozės atveju migruojanti lerva patenka į akis ir lemia suprastėjusį regėjimą, kuris gali baigtis net apakimu – dažniausiai viena akimi“, – sako „InMedica“ šeimos gydytojas.
DIAGNOZĘ PARODYS ATITINKAMI TYRIMAI
Patiriant minėtus simptomus, reikėtų apsilankyti pas savo šeimos gydytoją, kuriam itin svarbu tinkamai surinkta anamnezė. Vaiko šeimos gydytojui didelį įtarimą gali sukelti, jog panašūs simptomai pasireiškė ir kitiems asmenims, kurie buvo kartu su juo, maudėsi tuose pačiuose vandens telkiniuose, valgė tą patį maistą – mėsą, daržoves ir vaisius. Taip pat įtarimą gali sukelti padidėjęs eozinofilų kiekis bendro kraujo tyrime ir bendras IgE kiekis.
Dažniausiai naudojamas būdas išsiaiškinti, ar vaikas turi parazitų – mikroskopiniai išmatų tyrimai, kurių metu galima rasti parazitų kiaušinėlių. Enterobiozės diagnostikai naudojami lipnios juostos ar perianalinių nuograndų metodai, kai lipni permatoma plėvelė klijuojama prie išeinamosios angos arba imamos išangės nuograndos, kurios dedamos ant mikroskopo ir ieškoma spalinių kiaušinėlių.
„Tyrimą geriausia atlikti neapsiplovus, ryte prieš tuštinimąsi, nes kiaušinėlius galima nuplauti. Norint padidinti tyrimo jautrumą, geriausia jį atlikti tris rytus iš eilės. Visgi, įprastai kirmėles galima pastebėti ir vizualiai – apžiūrint išangę, ant lovos, kelnaičių ar išmatų, kur kartais matomi judrūs kirminai, taip pat galima pamatyti ir išmatose pasišalinusį kirminą. Deja, bet askaridozės atveju kiaušinėlių išmatose nebus, jeigu ligą sukėlė vyriškos lyties kirminai, negana to, jie nepasirodo vidutiniškai apie 40 dienų nuo užsikrėtimo; toksokarozės ir trichineliozės sukėlėjų išmatose taip pat nebūna, todėl esant įtarimui jūsų šeimos gydytojas, išklausęs simptomų, paskirs antikūnų prieš šių ligų sukėlėjus tyrimą“, – sako „InMedica“ klinikos šeimos gydytojas ir pratęsia, jog įtariant parazitinių ligų komplikacijas galimi įvairūs tyrimai, tokie kaip raumenų biopsija, endoskopija, echoskopija ir kt.
Jis akcentuoja, jog profilaktiškai tyrimus dėl helmintozės tikslinga atlikti prieš vaikui pradedant lankyti iki mokyklinio ar pradinio ugdymo įstaigą, taip pat pereinant į kitą.
PREVENCIJA – NE TIK VAIKO, BET IR TĖVŲ ATSAKOMYBĖ
Nustačius, jog vaiko organizme yra parazitų, įprastai skiriami nuo jų pavadinimo kilę antihelmininiai vaistai. Visgi, kiekvieno paciento atvejį šeimos gydytojas įvertina individualiai, nes, esant helmintozei, po gydymo kurso yra skiriami tyrimai ligos kontrolei, siekiant įvertinti, ar infekcija nepasikartojo, ar gydymas buvo efektyvus, ar jo nereikia pakartoti. Pasireiškus komplikacijoms, kai ligos gydymas buvo nepradėtas laiku, vaikui gali būti paskirti įvairūs vaistai, pavyzdžiui, hormoniniai, rečiau taikomos ir chirurginės intervencijos, tačiau tai – itin reti atvejai.
„Norint išvengti parazitinių ligų, visiems tėveliams tenka itin svarbi užduotis – ugdyti tinkamus vaiko higienos įgūdžius. Svarbu atžalai paaiškinti rankų higienos svarbą, kad rankas yra būtina plauti pasinaudojus tualetu, prieš valgį, sugrįžus iš lauko, reguliariai kirpti nagus, taip pat papasakoti, jog negalima kramtyti nagų, valgyti neplautų vaisių, uogų ir daržovių. Patys tėvai taip pat turi pasirūpinti reguliariu namų vėdinimu, jų švara, atsiradus musių, tarakonų ar kitų vabzdžių – jų išnaikinimu; prižiūrėti vaikų žaidimo aikšteles, uždengti smėlio dėžes, kad jose nesituštintų jokie gyvūnai.
Taip pat atsiminti ir negerti vandens iš atvirų vandens telkinių, o esant būtinybei, prieš tai jį užvirinti; saugoti maistą nuo užteršimo dulkėmis arba žemėmis; dehelmintizuoti augintinius, surinkti jų išmatas ir išmesti į tam skirtus konteinerius, taip pat neleisti vaikams valgyti iš vienos lėkštės kartu su gyvūnais arba žaisti su valkataujančiais gyvūnais“, – primena V. Košys.
Jis taip pat akcentuoja atkreipti dėmesį ne tik į vaiko, bet ir į savo savijautą – jeigu skundžiatės panašiais simptomais kaip jūsų atžala, gali būti, jog parazitai apsigyveno ne tik jo, bet ir jūsų organizme, todėl jų reikėtų neignoruoti ir kreiptis vizitui į savo šeimos gydytoją.
