Šaltuoju metų laiku gripo virusai tampa viena didžiausių grėsmių mūsų sveikatai. Pernai, 2024-2025 metų sezono metu, Lietuvoje gripu sirgo virš 120 tūkstančių gyventojų. Tarp dažniausių gripo formų vyrauja A tipo gripas, kuris sukelia didžiausius protrūkius ir kartais net pandemijas. Šios ligos simptomai dažnai panašūs į įprastą peršalimą ar COVID-19, todėl svarbu žinoti, kaip juos atpažinti anksti, kad būtų išvengta rimtų komplikacijų ir sustabdytas viruso plitimas.
Kas yra A tipo gripas?
A tipo gripas – labiausiai paplitusi gripo forma, pasižyminti gebėjimu greitai mutuoti ir sukelti plataus masto susirgimus. Skirtingai nuo B ar C tipo gripo, A tipo virusas gali daugintis ne tik žmogaus, bet ir gyvūnų (dažniausiai kiaulių ir paukščių) organizmuose. Būtent ši savybė jį daro ypač pavojingą, nes suteikia galimybę virusui patekti iš gyvūnų į žmogaus organizmą ir sukelti dideles epidemijas ar net pandemijas.
A gripas plinta oro lašeliniu būdu, kai sergantis asmuo čiaudi ar kosti. Svarbu žinoti, kad gripas yra užkrečiamas dar prieš pasireiškiant pirmiesiems simptomams, todėl žmogus gali platinti virusą pats to nežinodamas.
Gripo A simptomai – kaip juos atpažinti?
A tipo gripo simptomai paprastai pasireiškia staiga – per 1-2 dienas po užsikrėtimo. Skirtingai nuo įprasto peršalimo, kuris vystosi palaipsniui, gripas užklumpa netikėtai ir smarkiai. Štai pagrindiniai Gripo A simptomai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:
- Staigus aukštos temperatūros pakilimas (virš 38°C), kuris gali išlikti iki 5 dienų.
- Stiprus šaltkrėtis, kurį dažnai keičia prakaitavimas.
- Intensyvus galvos skausmas, ypač kaktos ir akiduobių srityje.
- Raumenų ir sąnarių skausmai, kurie gali būti labai stiprūs.
- Sausas, varginantis kosulys, kuris dažnai tęsiasi ir temperatūrai nukritus.
- Gerklės skausmas ir paraudimas.
- Nosies užgulimas ar sloga (pasireiškia rečiau nei peršalimo atveju).
- Akių skausmas ar jautrumas šviesai.
- Didelis nuovargis ir silpnumas, kuris gali tęstis kelias savaites.
- Vaikams dažnai pasireiškia virškinimo sutrikimai – pykinimas, vėmimas, kartais viduriavimas.
Gripo A simptomai pasireiškia greitai ir intensyviai, todėl sergantis žmogus dažnai jaučiasi negalintis atlikti įprastų veiklų jau pirmąją ligos dieną. Tai esminis skirtumas nuo įprasto peršalimo, kai simptomai vystosi palaipsniui ir ne visada reikalauja gulėjimo lovoje.
Kaip diagnozuojamas A tipo gripas?
Įtarus A tipo gripą, diagnozę dažniausiai nustato šeimos gydytojas, įvertinęs paciento simptomus ir epidemiologinę situaciją. Tiksliausiai gripas diagnozuojamas atliekant laboratorinius tyrimus:
Greitas gripo testas – nosiaryklės tepinėlio tyrimas, kurio rezultatai gaunami per 10-20 minučių. Šis testas gali nustatyti, ar pacientas serga A ar B tipo gripu.
PGR (polimerazės grandininės reakcijos) testas – tikslesnis tyrimas, kuris dažniausiai atliekamas ligoninėse ir padeda tiksliai identifikuoti viruso tipą.
Serologiniai tyrimai – kartais atliekami norint nustatyti antikūnus prieš gripo virusą.
Tikslus A tipo gripo nustatymas ypač svarbus epidemijų ar pandemijų metu, taip pat norint atskirti gripą nuo COVID-19, RSV ar kitų virusų, kurių simptomai gali būti panašūs.
Galimos komplikacijos
Laiku neatpažintas ir negydomas A tipo gripas gali sukelti rimtų komplikacijų. Dažniausios jų:
- Bakterinis ar virusinis plaučių uždegimas, kuris išsivysto, kai infekcija pasiekia apatines kvėpavimo takų dalis.
- Vidurinės ausies uždegimas, ypač dažnas vaikams.
- Sinusitas – nosies ančių uždegimas.
- Miokarditas – širdies raumens uždegimas, kuris gali sukelti širdies ritmo sutrikimus.
- Encefalitas ar meningitas – smegenų ar jų dangalų uždegimas.
- Lėtinių ligų paūmėjimas (astmos, širdies nepakankamumo, diabeto).
Didžiausia komplikacijų rizika kyla šiose rizikos grupėse esantiems žmonėms:
- Vaikams iki 5 metų (ypač iki 2 metų);
- Vyresniems nei 65 metų žmonėms;
- Nėščiosioms;
- Žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis;
- Nutukusiems asmenims (KMI viršija 35);
- Imuninės sistemos sutrikimų turintiems žmonėms;
Rizikos grupėms priklausantiems žmonėms reikėtų ypač atidžiai stebėti bet kokius sveikatos pokyčius ir laiku kreiptis į medikus.
Kaip apsisaugoti nuo gripo A?
Prevencija – geriausia kova su A tipo gripu. Kompleksiniai veiksmai gali padėti apsisaugoti nuo sparčiai plintančio viruso:
Skiepai – efektyviausia prevencinė priemonė, kurią verta atlikti kasmet rugsėjo-lapkričio mėnesiais. Nors skiepai nuo gripo negarantuoja visiškos apsaugos nuo susirgimo, tačiau žymiai sumažina sunkių komplikacijų ir mirties riziką.
Tinkama rankų higiena – reguliarus plovimas su muilu ir vandeniu bent 20 sekundžių, ypač grįžus iš viešų vietų, prieš valgant ar ruošiant maistą.
Socialinis atstumas – gripo sezono metu venkite artimo kontakto su sergančiais žmonėmis ir masinio žmonių susibūrimo vietų.
Patalpų vėdinimas – reguliarus namų ar darbo erdvių vėdinimas mažina viruso koncentraciją ore.
Tinkama mityba ir fizinis aktyvumas – subalansuota mityba, turtinga vitaminų (ypač C ir D) bei mikroelementų (cinko), padeda stiprinti imunitetą. Reguliarus judėjimas taip pat stiprina imuninę sistemą.
Medicininės kaukės – epidemijos metu naudinga dėvėti kaukes viešose vietose, ypač sveikatos priežiūros įstaigose.
Tinkamas poilsis – kokybiškas miegas ir streso valdymas stiprina organizmo atsparumą virusams.
Ką daryti pajutus simptomus?
Atpažinus pirmuosius A tipo gripo simptomus, svarbu:
- Likti namuose ir neiti į darbą, mokyklą ar viešas vietas, kad neužkrėstumėte kitų.
- Gerti pakankamai skysčių – 2,5-3 litrus per dieną, kad išvengtumėte dehidratacijos.
- Esant karščiavimui, vartoti temperatūrą mažinančius vaistus (paracetamolį, ibuprofeną), pasitarus su gydytoju ar vaistininku.
- Leisti organizmui tinkamai ilsėtis, neužsiimti fiziškai varginančia veikla.
- Valgyti sveiką, maistingą, lengvai virškinamą maistą.
- Reguliariai vėdinti patalpas, kuriose būnate.
- Stebėti savo būklę – ar simptomai mažėja, ar neatsiranda naujų požymių.
- Nevartoti antibiotikų be gydytojo paskyrimo, nes jie neveikia virusų ir gali tik pakenkti.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors dauguma pacientų nuo A tipo gripo pasveiksta namuose per 1-2 savaites, kai kuriais atvejais reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją:
- Atsiradus apsunkintam kvėpavimui ar dusuliui;
- Jaučiant skausmą ar spaudimą krūtinėje;
- Atsiradus galvos svaigimui ar jaučiant sumišimą;
- Kartojantis vėmimui, kuris neleidžia išlaikyti geriamų skysčių;
- Jei po laikino pagerėjimo vėl pakyla aukšta temperatūra;
- Simptomai negerėja ilgiau nei 5 dienas;
- Kosint atkosėjamos kraujingos ar įtartinos išskyros.
Gripas A vaikui pavojingas, todėl papildomai reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos vaikams pasitaikančius simptomus:
- Apsunkintą ar pagreitėjusį kvėpavimą;
- Pamelinavusias lūpas ar veidą;
- Vangumą, atsisakymą gerti skysčius;
- Stiprų dirglumą, kai vaikas nenori būti laikomas rankose;
- Karščiavimą su bėrimu.
A tipo gripas – viena dažniausių sezoninių infekcijų, kuri dėl savo plitimo greičio ir gebėjimo sukelti komplikacijas yra pavojinga, ypač rizikos grupėms priklausantiems asmenims. Anksti atpažinus gripo simptomus ir tinkamai reaguojant stipriai sumažinama komplikacijų rizika ir užtikrinamas greitesnis sveikimas.
Geriausias būdas kovoti su gripu – prevencija. Kasmetinė vakcinacija prieš prasidedant gripo sezonui, tinkama higiena, subalansuota mityba ir sveikas gyvenimo būdas stiprina organizmo atsparumą ir mažina tikimybę susirgti. Nepamirškit, kad A tipo gripas yra ne tik jūsų, bet ir aplinkinių sveikatos rizikos faktorius, todėl atsakingas elgesys susirgus padeda apsaugoti ir kitus.
Gripo A gydymas
Be simptominio gydymo (karščiavimą mažinančių, skysčių vartojimo, poilsio), kai kuriais atvejais gali būti taikomas ir specifinis antivirusinis gydymas. Gydytojas gali paskirti oseltamivirą – kuris slopina gripo viruso dauginimąsi organizme. Geriausi rezultatai pasiekiami, kai gydymas pradedamas per pirmąsias 48 valandas nuo simptomų pradžios, tačiau kai kuriems pacientams, ypač iš rizikos grupių ar sergantiems sunkia gripo forma, antivirusinis gydymas gali būti veiksmingas ir pradėjus iki 72 valandų.
Vaistą turi paskirti gydytojas, įvertinęs paciento būklę, ligos pradžios laiką ir gretutinius veiksnius. Svarbu nevartoti antivirusinių preparatų savarankiškai.
Jeigu pajutote gripo simptomus arba abejojate, ar reikia specifinio gydymo, pasikonsultuokite su šeimos gydytoju.
Patogiai tai galite padaryti nuotoliniu būdu – „Meliva“ virtualioje klinikoje, kur šeimos gydytojai konsultuoja kasdien nuo 6:00 iki 22:00 val.
Virtualios konsultacijos metu gydytojas įvertins jūsų būklę, patars dėl tinkamo gydymo ar tyrimų, o prireikus – paskirs antivirusinius vaistus (pvz., oseltamivirą) ir išrašys elektroninį receptą.
Tai greitas, saugus ir patogus būdas gauti medicininę pagalbą neišeinant iš namų.