Gripas – ūmi virusinė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu, ir viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų. Susirgus gripu, didžiausią grėsmę kelia komplikacijos: plaučių uždegimas, širdies raumens uždegimas (miokarditas), galvos smegenų ir jų dangalų uždegimas (encefalitas, meningitas), sinusitas, inkstų uždegimas ir kt. Gripas ypač pavojingas lėtinėmis ligomis (pvz., kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių) sergantiems žmonėms, nes gali sukelti ne tik šių ligų paūmėjimą, bet ir sunkias komplikacijas ar net mirtį.
Gripo virusai priklauso Orthomyxoviridae šeimai ir skirstomi į tris tipus: A, B ir C. Virusas nuolat keičiasi, todėl naudinga kasmetinė vakcinacija. Prevencinės priemonės padeda išvengti ne tik ligos simptomų, bet ir galimų komplikacijų.
Sunkių ligos formų prevencija – skiepai sumažina sunkių gripo atvejų vystymosi tikimybę.
Kolektyvinis imunitetas – kai didesnė visuomenės dalis būna paskiepyta, formuojasi kolektyvinis imunitetas. Šis mechanizmas apsaugo pažeidžiamiausias grupes, tokias kaip kūdikiai, senyvo amžiaus žmonės bei turintys sveikatos problemų.
Komplikacijų išvengimas – gripas gali sukelti plaučių uždegimą, širdies ligų paūmėjimą ar net insulto riziką. Komplikacijų padeda išvengti skiepai.
Kam skirta gripo vakcina?
Vyresni nei 65 metų asmenys – priklauso prioritetinei kategorijai dėl silpnėjančio imuninio atsako. Jų organizmas sunkiau kovoja su virusu, todėl komplikacijų tikimybė išauga.
Nėščios moterys – gripo infekcija nėštumo metu gali sukelti priešlaikinį gimdymą ar kitas komplikacijas. Vakcina padeda apsaugoti tiek motiną, tiek būsimą kūdikį.
Vaikai nuo 6 mėnesių – jų imuninė sistema dar formuojasi, todėl gripas jiems kelia didesnį pavojų nei suaugusiesiems.
Lėtinėmis ligomis sergantys – asmenys, turintys astmą, diabetą, širdies ar inkstų ligų, priskiriami rizikos grupei. Gripo infekcija gali pabloginti jų sveikatos būklę.
Sveikatos priežiūros darbuotojai – jie ir žmonės, dirbantys dideliuose kolektyvuose, susiduria su didesniu užsikrėtimo pavojumi.
Visi norintys apsisaugoti – amžius ar sveikatos būklė ne visada lemia sprendimą. Prevencija yra vertinga kiekvienam.
Kada geriausia skiepytis nuo gripo?
Optimalus laikas – ruduo (spalis – lapkritis). Tuomet organizmas spėja suformuoti atsparumą iki prasidedant intensyviausiam gripo sezonui, kuris paprastai trunka nuo lapkričio iki kovo.
Vakcinacija sezono metu – galima skiepytis ir vėliau, net sezono viduryje. Imunitetas formuojasi per dvi savaites po skiepo, todėl bet kuriuo metu gauta vakcina suteiks apsaugą likusiam sezono laikotarpiui.
Apsaugos trukmė – skiepai nuo gripo veikia apie vienerius metus. Kiekvienais metais virusas keičiasi, todėl vertėtų rinktis kasmetinę vakcinaciją, pritaikytą tuo metu vyraujančioms viruso atmainoms.
Kaip vyksta skiepijimas?
Vakcinacijos procesas susideda iš kelių etapų:
Konsultacija – prieš vakcinaciją medicinos specialistas atlieka trumpą konsultaciją. Jis išsiaiškina asmens sveikatos būklę, galimas alergijas ir įvertina, ar nėra kontraindikacijų vakcinacijai.
Procedūros eiga – pati vakcinacija atliekama į raumenį. Procedūra užtrunka vos kelias minutes ir yra neskausminga.
Šalutiniai poveikiai – injekcijos vietoje gali atsirasti nedidelis paraudimas, jautrumas ar nedidelis tinimas. Kartais jaučiamas lengvas karščiavimas ar raumenų skausmas, kuris praeina per kelias dienas.
KAIP APSISAUGOTI NUO GRIPO?
Pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo komplikacijų, yra skiepai. Skiepytis tikslinga kiekvienais metais prieš prasidedant gripo sezonui, kuris įprastai tęsiasi nuo spalio iki balandžio. Pasiskiepijus per maždaug dvi savaites susidaro antikūnai kovai su gripo virusu. Be skiepų, svarbu laikytis kitų apsaugos priemonių: dažnai plauti rankas, prisidengti burną čiaudint ar kosint, vėdinti patalpas, stiprinti imunitetą – sveikai maitintis, judėti, išsimiegoti, mažinti streso lygį.
