Mioma – tai nuo hormonų priklausantis nepiktybinis gimdos auglys, kurio išsivystymui nemažą įtaką turi paveldimumas. Be to, yra nustatyti keli jų atsiradimo riziką padidinantys veiksniai, pavyzdžiui, anksti prasidėjusios pirmos mėnesinės, vėlyvesnis pirmas nėštumas, žalingi įpročiai, nutukimas ar aukštas kraujospūdis. Nors dažnai šie dariniai nepasireiškia jokiais simptomai, Marijampolės „InMedica“ klinikos gydytoja akušerė-ginekologė Elina Rutkauskienė pasakoja, kad laiku nepradėtos gydyti miomos gali sukelti įvairių sveikatos problemų bei sujaukti moterų, galvojančių apie nėštumą, planus.
„Gimdos miomos – dažnai vaisingoms moterims diagnozuojama liga, kuri, nors ir nekelia pavojaus gyvybei, tačiau bendrai savijautai, darbingumui bei gyvenimo kokybei daro didelę įtaką. Jų paplitimas tarp 30–35 m. amžiaus moterų siekia 21 proc., o 50-metėms jau nustatoma net 63–75proc. atvejų“, – sako E. Rutkauskienė.
ĮTARTI MIOMĄ LEIDŽIA TAM TIKRI SIMPTOMAI
Pasak gydytojos akušerės-ginekologės, dažnai pacientės net neįtaria turinčios miomas iki tol, kol šie dariniai randami atsitiktinai, moterims atvykus ginekologinei apžiūrai. Visgi, maždaug 30–40 proc. atvejų apie miomų išsivystymą leidžia įtarti tam tikri požymiai, kurie priklauso nuo jų dydžio ir lokalizacijos. Dažniausias nusiskundimas – mėnesinių ciklo sutrikimas ir gausus kraujavimas jų metu, dėl kurio blogėja savijauta ir gyvenimo kokybė.
„Mėnesinės laikomos gausiomis, kai kraujavimas trunka ilgiau nei 7 d. ir jų metu netenkama daugiau kaip 80 ml kraujo. Netekto kraujo kiekį galima nustatyti pagal sunaudotų įklotų ir tamponų skaičių – skaičiuojama, kad įklotas sugeria 5 ml, o tamponas 3 ml kraujo“, – atkreipia dėmesį gydytoja akušerė-ginekologė, pridurdama, kad dėl miomų atsiradęs gausus kraujavimas neretai gali tapti ir mažakraujystės priežastimi.
Kitas sutrikusių mėnesinių ciklo simptomas – patiriamas skausmas. Žinoma, jo jutimas labai subjektyvus, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, jei prieš tai nepasireikšdavęs skausmas atsiranda naujai.
„Kartais skausmas būna nesusijęs su mėnesinėmis – tai skausmas lytinių santykių metu, priešmenstruacinis skausmas arba labai stiprus skausmas, dažniausiai kylantis dėl kokios nors ūmios būsenos, pavyzdžiui, miomos nekrozės – miomos mazgo kraujotakos sutrikimo, dėl kurio žūsta audiniai“, – pažymi E. Rutkauskienė.
Dar viena simptomų grupė – aplinkinių organų spaudimas, pasireiškiantis tuštinimosi ar šlapinimosi sutrikimais, šlapimo nelaikymu ar inkstų problemomis, kai mioma užspaudžia šlapimtakį.
Itin svarbu atkreipti dėmesį, kad miomos gali turėti įtakos nevaisingumui, o moteriai pastojus, nėštumo ir gimdymo eigai – padidinti priešlaikinio gimdymo, vaisiaus augimo sulėtėjimo, nėštumo užbaigimo taikant cezario pjūvio operaciją tikimybę ar pogimdyminio kraujavimo riziką.
KAIP MIOMOS NUSTATOMOS?
Miomų diagnostika prasideda nuo pacientės apklausos ir bendro ginekologinio ištyrimo, tačiau norint būklę patvirtinti, dažniausiai atliekamas ultragarsinis tyrimas, kartais – magnetinis rezonansas, o retais atvejais – ir kompiuterinė tomografija. Tyrimų metu įvertinamas miomų dydis, kiekis, lokalizacija bei ultragarsinis vaizdas. Verta pastebėti, kad ne visas miomas reikia gydyti – tam tikrais atvejais jos yra tik stebimos.
„Miomų gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgus į moters amžių, gyvenimo planus – ar ji ruošiasi pastoti, ar ne, taip pat įvertinus miomos dydį bei simptomų stiprumą. Šiuo metu yra taikomi 2 miomų gydymo būdai: medikamentinis ir operacinis“, – pasakoja gydytoja akušerė-ginekologė.
Paskyrus gydymą medikamentais, svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kurie vaistai yra skirti mažinti miomų dydį ir augimą, o kiti – tik simptomus. Kai šis būdas nepadeda arba kai dėl tam tikrų pacientės būklių iškart pasirenkamas chirurginis gydymas, kurio metu galima atlikti tik miomos šalinimą arba, kai nėra kitos išeities, gali tekti pašalinti visą gimdą.
„Be to, gali būti taikomas minimaliai invazinis būdas, leidžiantis išsaugoti gimdą bei sumažinti miomas ir jų sukeliamus simptomus – tai gimdos arterijų užkimšimas specialiais preparatais (gimdos arterijų embolizacija), siekiant sumažinti gimdos ir miomų kraujotaką bei jų aprūpinimą reikalingomis medžiagomis“, – teigia E. Rutkauskienė.
ITIN DIDELĖ PROFILAKTINĖS PATIKROS SVARBA
Kadangi daugelis miomų nesukelia simptomų, norint laiku jas pastebėti, moterims itin svarbu reguliariai, bent kartą per metus, apsilankyti pas savo gydytoją ginekologą.
„Deja, jokie specializuoti kraujo tyrimai miomų buvimo organizme neparodo, nebent jos jau yra itin išsivysčiusios ir sukelia mažakraujystę – tokiais atvejais pokytis yra matomas atlikus bendrą kraujo tyrimą. Jei ginekologinės apžiūros metu aptinkama mioma, reikėtų nepabijoti ir išsiaiškinti visas galimas gydymo galimybes“, – sako gydytoja akušerė-ginekologė.
Taip pat svarbu nepamiršti, kad kaip ir kiekvienos ligos įveikimui, didelę įtaką turi sveikas gyvenimo būdas ir žalingų įpročių atsikratymas.
