Virškinimo sistemos negalavimai dažniausiai užklumpa netikėtai, sukelia didelį diskomfortą ir apsunkina kasdienines veiklas. Apie kokius sveikatos sutrikimus jie gali signalizuoti ir kaip sumažinti ligų riziką?
Trakų „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Karolina Girdvainytė pasakoja, kad dažniausi virškinimo nusiskundimai, dėl kurių pacientai kreipiasi į savo šeimos gydytoją, yra skausmas skrandžio duobutėje, pilnumo arba apsunkusio virškinimo pojūtis, rėmuo, pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas bei viduriavimas.
Virškinimo sutrikimai gali signalizuoti apie labai skirtingas sveikatos problemas, pavyzdžiui, kepenų, tulžies pūslės bei kasos ligas. Visgi, svarbu atkreipti dėmesį, kad kartais būklė gali būti kur kas pavojingesnė, pavyzdžiui, storosios žarnos vėžys. Tokiais atvejais itin svarbu jį diagnozuoti kuo ankstesnėje stadijoje.
Verta nepamiršti, kad pacientai nuo 50 iki 74 m. gali dalyvauti prevencinėje storosios žarnos vėžio programoje ir kas 2 m. atlikti imunocheminį slapto kraujavimo išmatose testą. Norint tai padaryti – tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Be to, svarbu pabrėžti, kad programa yra finansuojama PSDF biudžeto lėšomis, todėl pacientams nieko nekainuoja.
Jei slapto kraujavimo testo atsakymas teigiamas – šeimos gydytojas skiria siuntimą pas gydytoją specialistą atlikti kolonoskopijos ir, jei reikia, biopsijos tyrimus. Tai leidžia objektyviai patvirtinti arba paneigti storosios žarnos vėžio diagnozę.
Siekiant pasirūpinti sklandžia virškinimo sistemos veikla bet kokio amžiaus pacientams naudinga kartą per metus apsilankyti pas savo šeimos gydytoją ir atlikti profilaktinius kraujo tyrimus bei pilvo echoskopiją. Taip pat, jei reikia, pacientas gali būti nukreiptas kitiems skrandžio bei žarnyno tyrimams.
