Spalio 10-oji – Pasaulinė psichikos sveikatos diena. Tai puiki proga daugiau dėmesio skirti tam, ką jaučiame. Natūralu, kad įvairūs įvykiai sužadina skirtingas emocijas, tačiau svarbu nepamiršti, kad kiekviena iš jų, pavyzdžiui, pyktis, turi savo paskirtį.
Klaipėdos „InMedica“ klinikos Psichikos sveikatos centro medicinos psichologė Aušrinė Virketytė pasakoja, kad pyktis padeda pasipriešinti neteisybei, pakeisti nepalankias aplinkybes bei apginti save ar kitus. Nors ši emocija skatina konfliktus, jie neretai tampa teigiamais pokyčiais.
Pyktis yra antrinė emocija, po kuria gali slėptis kaltė, nuovargis, nesaugumas, baimė, gėda, nusivylimas, liūdesys, nerimas, vienišumas, beviltiškumas ir gausybė kitų emocijų. Jas atpažinti yra lengviau, kai, pastebėjus pirmuosius pykčio ženklus, trumpam sustojama ir paklausiama „kaip aš dabar iš tiesų jaučiuosi? Kokie mano poreikiai dabar nepatenkinti?
Kai šioms emocijoms suteikiama pakankamai dėmesio, jos įvardijamos, priimamos kaip normali žmogiška patirtis, išbūti su pykčiu darosi lengviau.
Kodėl tai svarbu? Ignoruojamas užspaustas pyktis gali tapti ilgalaike vidine problema – kai jam nėra vietos išorėje, neapykanta galiausiai nukreipiama į save ir virsti vieno dažniausių psichikos sutrikimų – depresijos pagrindu.
Tiesa, kai kuriais atvejais pyktis išreiškiamas itin neadaptyviai: šaukimu, žeminančiais žodžiais, aplinkos griovimu ar smurtiniais veiksmais. Svarbu nepamiršti, kad stokojant įgūdžių suvaldyti ar tinkamai išreikšti pyktį, naudinga kreiptis į psichikos sveikatos specialistus ir kartu atrasti būdus, kaip plėsti emocijų reguliavimo kompetencijas.
