Statistikos departamento duomenimis, mūsų šalyje mirtingumas dėl širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) pastarąjį dešimtmetį užima pirmą vietą. Tai platų spektrą ligų apimančios būklės, pažeidžiančios širdį, arterijas, venas bei kapiliarus.
Vilniaus „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Gabrielė Dainiūtė sako, kad kraujagyslių yra visuose mūsų organuose, todėl ŠKL gali paveikti bet kurį iš jų. Šių ligų vystymasis yra palaipsniui progresuojantis procesas, prasidedantis nuo kardiovaskulinių rizikos veiksnių, kurie sukelia kraujagyslių, o vėliau ir organų pažeidimus, organų funkcijos nepakankamumą ir galiausiai mirtį.
Kardiovaskulinės rizikos veiksniai skirstomi į dvi grupes:
- Nemodifikuojamus – amžius, lytis ar paveldimumas;
- Modifikuojamus, kurie daro kur kas didesnę įtaką: rūkymas, arterinė hipertenzija, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, cukrinis diabetas, pilvinis nutukimas, psichosocialiniai veiksniai, nepakankamas vaisių ir daržovių kiekis mityboje ir reguliaraus fizinio aktyvumo stoka.
Nustatyta, jog kuo daugiau rizikos veiksnių egzistuoja vienu metu, tuo didesnė pažaida kraujagyslėms yra daroma ir tuo labiau auga rizika greičiau bei sunkiai susirgti ŠKL.
Svarbu nepamiršti, kad vyrai ir moterys nuo 40 iki 60 metų (imtinai) gali dalyvauti nemokamoje Širdies ir kraujagyslių prevencinėje programoje. Jos metu šeimos gydytojas nustato riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ir, jei reikia, paskiria reikalingą gydymą. Norintys dalyvauti šioje programoje turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.
