Peršalimas šaltuoju metų laiku per daug nestebina ir nekelia nerimo – dažniausiai organizmui pavyksta jį nesunkiai įveikti. Visgi, kartais pasitaiko atvejų kai ši liga komplikuojasi į plaučių uždegimą. Kaip tai nutinka?
Kauno „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Giedrė Viganauskienė pasakoja, kad peršalimą sukeliantys virusai pažeidžia kvėpavimo takų epitelį, skatina sekrecijos nosiaryklėje gamybą, kurioje padaugėja potencialių plaučių uždegimo (pneumonijos) sukėlėjų.
Su nosiaryklės sekretu bakterijos patenka į trachėją ir bronchus, juose dauginasi, o vėliau patenka į plaučius bei alveoles. Uždegimo apimtose plaučių dalyse nevyksta ventiliacija – iš plaučių į kraują nepernešamas deguonis, todėl organizmui gali pradėti jo trūkti. Taip išsivysto apatinių kvėpavimo takų uždegimas.
Kaip atpažinti, kad peršalimas komplikavosi?
Pirmieji peršalimo simptomai įprastai pasireiškia 1–3 d. po užsikrėtimo ir gali trukti iki 7–14 d. Įgytą plaučių uždegimą reikėtų įtarti pastebėjus ūminius respiracinius simptomus: stiprų kosulį, skrepliavimą, krūtinės skausmą, dusulį, padidėjusį kvėpavimo dažnį ir karščiavimą.
Jei karščiuojama ilgiau nei 5 d. arba jei laikosi aukšta virš 38,5 °C temperatūra ilgiau nei 3 d., jei kosulys gilėja, stiprėja, atsiranda švokštimas, dusimas, o per savaitę savijauta ne gerėja, o prastėja, verta kreiptis į savo gydytoją.
Verta nepamiršti, kad negydomas plaučių uždegimas dažnai sukelia kvėpavimo funkcijos nepakankamumą. Taip pat galimas sisteminis ligos išplitimas, kai bakterijų randama ir kraujyje – tuomet žmogui išsivysto sepsis, galintis baigtis mirtimi.
