Nuo 10 iki 40 proc. pagimdžiusių moterų patiria lengvesnius ar sunkesnius psichikos sutrikimus.
Kauno „InMedica“ klinikos gydytoja psichiatrė Rima Juknaitė pasakoja, kad pogimdyvinė depresija – būklė, kai vargina stiprūs emocijų pokyčiai, dideli jų svyravimai, liūdesys, verksmingumas, apatija, energijos stoka. Susidūrus su pogimdyvine depresija mamai tampa sunku pasirūpinti savo ir naujagimio fiziologiniais poreikiais.
Ši būsena dažniau pasireiškia praėjus ilgesniam laikui po gimdymo – nuo kelių savaičių iki metų ir gali trukti iki kelių mėnesių.
Jei bloga savijauta trunka savaitę ar ilgiau, nuotaika ypač liūdna, o rūpintis savimi ir naujagimiu darosi nebeįmanoma, kyla minčių negyventi, padėti pasijusti geriau gali psichoterapija. Jei būklė yra sunki ir savijauta negerėja, gali būti skiriamas medikamentinis gydymas.
Didesnę riziką patirti pogimdyvinę depresiją turi moterys:
- sirgusios depresija ar turėjusios pogimdyvinę depresiją po ankstesnių gimdymų;
- patyrusios persileidimą, priešlaikinį gimdymą ar gimdymo komplikacijas;
- neturinčios palaikymo iš artimųjų, keliančios sau didelius reikalavimus.
Negydoma pogimdyvinė depresija gali ilgai užsitęsti, neigiamai veikti ryšio su vaiku kūrimą, jo tolimesnę emocinę raidą, taip pat turėti įtakos santykiams su artimaisiais.
