Ar žinojote, jog vidutinė suaugusio žmogaus miego trukmė yra 7–8 val. bei, neturint miego sutrikimų, jis užmiega per 20 min.? Visgi, net 10 proc. populiacijos susiduria su nemiga – sutrikimu, dėl kurio gali būti sunku užmigti ir kokybiškai išsimiegoti.
Vilniaus ir Klaipėdos „InMedica“ klinikų Psichikos sveikatos centrų gydytoja psichiatrė Eglė Radavičiūtė primena, jog nepasitenkinimas miego kokybe sukelia ryškų distresą, sutrikdo socialinę ir darbinę veiklas, todėl į tai nereikėtų numoti ranka.
Pagal trukmę nemiga klasifikuojama į du pagrindinius tipus – ūminę-trumpalaikę ir lėtinę-ilgalaikę:
- ūminė nemiga įprastai trunka kelias dienas ar savaites ir atsiranda reaguojant į tam tikrą stresorių, kurį pašalinus, šis nebedaro įtakos miego kokybei;
- lėtinė nemiga yra sunkesnis sutrikimas, kurio metu simptomai pasireiškia bent tris kartus per savaitę ir išlieka mažiausiai tris mėnesius. Nors dalis žmonių, patiriančių lėtinę nemigą, įvardija miegą sutrikdžiusį streso šaltinį, kita dalis patiria ilgalaikę nemigą ir negali įvardinti, dėl ko ji prasidėjo.
Pajutus, jog sutrikęs miegas veikia kasdienį funkcionavimą arba kelia nerimą, reikėtų negaišti ir kreiptis į gydytoją. Negydoma ši būklė gali turėti rimtų pasekmių fizinei ir emocinei sveikatai.
Neišsimiegojusio žmogaus darbo produktyvumas stipriai krenta, nemiga arba nepakankamas miegas gali sumažinti mokymosi gebėjimus iki 40 proc., daryti neigiamą įtaką emocinei būklei, taip pat ženkliai padidinti eismo įvykių, traumų riziką.
Negana to, ilgalaikis miego trūkumas gali sukelti daugybę žalingų padarinių sveikatai – padidėja arterinės hipertenzijos, nutukimo, depresijos, nerimo sutrikimų, miokardo infarkto, insulto, cukrinio diabeto bei kitų sutrikimų išsivystymo rizika.
