Psichodinaminė psichoterapija yra giluminė terapijos forma, kurios šaknys siekia S. Freudo psichoanalizę. Ši terapijos kryptis orientuota į nesąmoningų procesų ir ankstyvų gyvenimo patirčių supratimą, kurie lemia dabartinius paciento elgesio modelius ir emocinę būseną. Psichodinaminė terapija yra skirta ne tik simptomams malšinti, bet ir asmenybės augimui bei gilesniems psichologiniams pokyčiams skatinti.
Pagrindinis psichodinaminės terapijos tikslas – atskleisti ir suprasti nesąmoningas jėgas, kurios lemia paciento elgesį. Terapeutas ir pacientas kartu tyrinėja vidines konfliktines situacijas, pasąmonės veiklos įtaką dabartiniams sprendimams ir santykiams. Svarbus dėmesys skiriamas ir perduotai psichologinei patirčiai, t. y., tai, kaip ankstyvosios sąveikos su tėvais ar globėjais lemia suaugusiojo gyvenimą.
Psichodinaminė psichoterapija gali būti trumpalaikė arba ilgalaikė, priklausomai nuo paciento poreikių ir problemos sudėtingumo. Terapijos metu pacientas skatinamas laisvai reikšti mintis ir jausmus, o terapeutas naudoja įžvalgias pastabas, interpretacijas ir klausimus, kad padėtų atskleisti svarbią medžiagą.
Šios terapijos nauda yra jos gebėjimas atskleisti ir modifikuoti giluminius asmenybės aspektus, o ne tik paviršutiniškai spręsti simptomus. Pacientai, kurie įsitraukia į psichodinaminę terapiją, dažnai pasiekia gilesnį savęs supratimą, pagerina tarpasmeninius santykius ir išmoksta konstruktyviau tvarkytis su emociniais iššūkiais. Be to, ši terapija padeda atskleisti ir gydyti praeities traumas, suteikiant galimybę žmogui patirti asmeninę laisvę ir psichologinę gerovę.
