*alt_site_homepage_image*

CREA (kreatininas)

Kreatinino tyrimas – kraujo tyrimas, padedantis įvertinti inkstų veiklą. Kreatininas – medžiaga, kuri nuolat susidaro raumenų ląstelėse kaip energijos apykaitos produktas. Sveiki inkstai jį pašalina iš organizmo per šlapimą, todėl jo koncentracija kraujyje atspindi inkstų filtracijos pajėgumą.

Kreatinino tyrimas yra svarbus inkstų veiklos įvertinimui. Pagal kreatinino kiekį apskaičiuojamas glomerulų filtracijos greitis (eGFR) – pagrindinis rodiklis, leidžiantis įvertinti, kiek kraujo inkstai perfiltruoja per minutę. Inkstų būklė vertinama pagal eGFR kartu su albuminurijos tyrimo (ACR) rezultatais.

Vertinant inkstų veiklą, gydytojas remiasi ne vien šiuo tyrimu, o visa klinikine situacija ir papildomais laboratoriniais rodikliais.

Kada tenka atlikti tyrimą?

Tyrimas atliekamas:

  • profilaktiškai, sergant cukriniu diabetu, aukštu kraujospūdžiu ar širdies ligomis;
  • esant inkstų ligos požymiams – pabrinkimams, sumažėjusiam šlapimo kiekiui, pakitusiems laboratorinių tyrimų rodikliams;
  • stebint gydymo poveikį, kai vartojami inkstų funkciją galintys paveikti vaistai;
  • prieš kontrastinius KT ar MRT tyrimus;

Dažnai kartu atliekami papildomi tyrimai, pavyzdžiui, kreatininas šlapime arba baltymo kiekio įvertinimas šlapime (ACR). Siekiant išsamiai įvertinti inkstų funkciją, gali būti siūloma Inkstų veiklos ištyrimo programa.

Kaip pasiruošti tyrimui?

Pasiruošimas tyrimui paprastai nėra reikalingas, tačiau šie aspektai gali padėti užtikrinti tikslesnį rezultatą:

  • Atliekant tyrimą kartu su kitais kraujo tyrimais, gali būti prašoma 8–12 valandų nevalgyti.
  • Dieną prieš tyrimą vertėtų vengti mėsos, nes ji gali trumpam padidinti kreatinino kiekį.
  • Tyrimo išvakarėse patartina vengti intensyvaus fizinio krūvio.
  • Vertėtų informuoti gydytoją apie visus vartojamus vaistus ir maisto papildus, nes kai kurie jų gali paveikti tyrimo rezultatą.

Ką rodo tyrimo rezultatas?

Normos ribas pateikia laboratorija, todėl jos gali šiek tiek skirtis tarp įstaigų. Žemiau pateiktoje lentelėje matysite įprastas kreatinino kiekio ribas skirtingoms pacientų grupėms bei galimas jų padidėjimo ar sumažėjimo priežastis.

Grupė

Normos ribos*

Padidėjimo priežastys

Sumažėjimo priežastys

Vyrai

~62–115 µmol/l

Lėtinis ar ūminis inkstų pažeidimas, dehidratacija, šlapimo takų užsikimšimas, kai kurie vaistai. Didelė raumenų masė ar neseniai buvęs intensyvus fizinis krūvis gali sukelti laikiną padidėjimą

Maža raumenų masė, sarkopenija, mitybos nepakankamumas, kepenų ligos, nėštumas

Moterys

~53–97 µmol/l

Lėtinis ar ūminis inkstų pažeidimas, dehidratacija, šlapimo takų užsikimšimas, kai kurie vaistai. Intensyvus fizinis krūvis gali sukelti laikiną padidėjimą

Maža raumenų masė, sarkopenija, mitybos nepakankamumas, kepenų ligos, nėštumas

Vaikai**

Pagal amžių (mažesnės nei suaugusiųjų)

Inkstų ligos, dehidratacija, kai kurios įgimtos būklės

Nepakankama mityba, mažas raumenų kiekis, kai kurios įgimtos būklės

* Normos ribos gali nežymiai skirtis tarp skirtingų laboratorijų.
** Kūdikiai ir maži vaikai turi žymiai mažesnes kreatinino reikšmes; jų interpretacijai reikalingas pediatro įvertinimas.
Šaltinis: MedlinePlus – Creatinine Test, JAV National Library of Medicine.

Kaip nustatomos eGFR stadijos ir kodėl tai svarbu?

Pagal kreatinino kiekį apskaičiuojamas glomerulų filtracijos greitis (eGFR) – rodiklis, rodantis, kiek kraujo inkstai perfiltruoja per minutę, atsižvelgiant į amžių, lytį ir kitus parametrus.
eGFR stadijos (pagal KDIGO 2024 gaires):

  • G1 – G2 – normali arba šiek tiek sumažėjusi funkcija (≥60 ml/min/1,73 m²)
  • G3a – vidutiniškai sumažėjusi funkcija (45–59 arba 30–44 ml/min/1,73 m²)
  • G3b – vidutiniškai–stipriai sumažėjusi funkcija (30–44 ml/min/l 1,73 m²)
  • G4 – stipriai sumažėjusi funkcija (15–29 ml/min/1,73 m²)
  • G5 – inkstų nepakankamumas (<15 ml/min/1,73 m²)

eGFR padeda nustatyti inkstų ligos stadiją, prognozuoti jos eigą ir parinkti tinkamą gydymą. Rezultatams įtakos turi raumenų masė – esant labai mažai ar labai didelei raumenų masei, papildomai gali būti atliekamas cistatino C tyrimas.

Kada kreiptis nedelsiant?

Į gydytoją verta kreiptis, jei:

  • šlapinatės daug rečiau nei įprasta;
  • pastebimi šlapimo pokyčiai (kraujo priemaišos ar šlapimo patamsėjimas);
  • staiga atsiranda dideli pabrinkimai veide ar kojose;
  • greitai didėja svoris dėl skysčių kaupimosi;
  • pastebimas staigus savijautos pablogėjimas, dusulys ar silpnumas.

Kreatinino tyrimas padeda anksti pastebėti inkstų veiklos pokyčius, tačiau vienas rezultatas ne visada reiškia lėtinę ligą – svarbu įvertinti ir kitų tyrimų duomenis, simptomus bei jų pokyčius laikui bėgant.

Šaltiniai:

1. Kidney Disease: Improving Global Outcomes (KDIGO). KDIGO 2024 Clinical Practice Guideline for the Evaluation and Management of Chronic Kidney Disease. Kidney International, 2024.

2. Levey AS, et al. A New Equation to Estimate Glomerular Filtration Rate. CKD-EPI 2021. Annals of Internal Medicine, 2021.

3. MedlinePlus. Creatinine Test. U.S. National Library of Medicine, 2024.

4. Mayo Clinic. Creatinine test – why it’s done. Mayo Foundation for Medical Education and Research, 2024.

Norėdami sužinoti paslaugos kainą, įveskite miestą ir klinikos adresą

Tel.:  {{clinic.phone}}
Eur. Registracija vizitui
Pagal jūsų pasirinkimus, klinikų nerasta.
Pasirinkite miestą