Kortizolis, rytinis mėginys

Kortizolis yra antinksčių gaminamas hormonas, padedantis reguliuoti tokias organizmo funkcijas kaip medžiagų apykaita, atsakas į stresą ir imuninės sistemos veikla. Jis dar vadinamas streso hormonu, nes jo lygis padidėja reaguojant į stresines situacijas. Kortizolio koncentracija natūraliai svyruoja visą parą – aukščiausias lygis nustatomas ryte, todėl pagrindiniam vertinimui tyrimą tikslingiau atlikti pirmoje dienos pusėje.

Kodėl tiriamas rytinis mėginys?

Kortizolio tyrimas (ypač rytinis mėginys) padeda diagnozuoti hormoninius sutrikimus, įvertinti ilgalaikio streso poveikį bei stebėti gydymo veiksmingumą. Rytinis mėginys pasirenkamas todėl, kad kortizolio koncentracija būna didžiausia būtent ryte – tai užtikrina tikslesnį antinksčių funkcijos įvertinimą. Atsitiktinis tyrimas, atliktas kitu paros metu ar esant stresui, gali klaidinti, todėl rezultatai visada interpretuojami atsižvelgiant į paros ritmą.

Šis tyrimas dažniausiai naudojamas diagnozuojant antinksčių nepakankamumą ar Kušingo sindromą, taip pat vertinant streso poveikį organizmui.

Kada atliekamas kortizolio tyrimas?

Kortizolio tyrimas atliekamas, kai yra įtariami hormonų pusiausvyros sutrikimai arba pasireiškia su tuo susiję simptomai.

Tyrimas atliekamas šiais atvejais:

• įtarus antinksčių nepakankamumą – nuolatinis nuovargis, raumenų silpnumas, svorio kritimas, žemas kraujospūdis;
• esant požymiams, galintiems rodyti Kušingo sindromą – progresuojantis svorio didėjimas, padidėjęs kraujospūdis, sutrikusi gliukozės tolerancija, mėnesinių ciklo nereguliarumas, plaukų augimo pokyčiai moterims;
• pasireiškus tipiniams kortizolio simptomams: nemigai, nerimui, dažniems infekcijų epizodams;
• kai reikia įvertinti ilgalaikio streso poveikį sveikatai;
• gydymo metu – siekiant patikrinti, kaip organizmas reaguoja į paskirtą terapiją.

Kartu su rytiniu mėginiu gali būti atliekami papildomi tyrimai: kortizolis paros šlapime, leidžiantis įvertinti visos paros hormono kiekį, arba kortizolis (popietinis mėginys), kuris padeda įvertinti paros svyravimus.

Atsitiktinis kortizolio koncentracijos nustatymas gali klaidinti, ypač jeigu jis atliekamas neatsižvelgiant į stresą, hipoglikemiją, nėštumą ar nesilaikant paros ritmo.

Kaip atliekamas kortizolio tyrimas?

Tyrimas atliekamas iš veninio kraujo mėginio ryte, paprastai apie 8 valandą, kai kortizolio koncentracija didžiausia. Šis laikas pasirinktas tam, kad tyrimo rezultatai patikimiausiai atspindėtų antinksčių veiklą.

Pasiruošimas tyrimui:

• tyrimas paprastai atliekamas nevalgius;
• reikėtų vengti intensyvaus fizinio krūvio ir emocinio streso prieš tyrimą;
• svarbu informuoti gydytoją apie vartojamus vaistus (pvz., kortikosteroidus, kontraceptikus), nes jie gali paveikti tyrimo rezultatus.

Procedūra trunka vos kelias minutes, yra neskausminga ir nereikalauja specialaus pasirengimo.

Ką reiškia tyrimo rezultatai?

Kortizolio tyrimo rezultatai vertinami kartu su paciento klinikiniais simptomais bei kitais laboratoriniais tyrimų rezultatais.

Kortizolio klinikinių sprendimų vertės (rytinio mėginio)

Klinikinių sprendimų vertės ribos pateiktos pagal Endocrine Society Clinical Practice Guideline: Diagnosis of Cushing’s Syndrome (2016) ir AACC (American Association for Clinical Chemistry) laboratorinius standartus.

Rezultatų interpretacija:

• Padidėjusi kortizolio koncentracija gali rodyti Kušingo sindromą, antinksčių hiperfunkciją, ilgalaikį stresą ar tam tikrus navikus. Tokiu atveju dažnai taikomi papildomi dinaminiai mėginiai (pvz., deksametazono slopinimo testas).
• Sumažėjėjusi kortizolio koncentracija būdinga antinksčių nepakankamumui, hipofizės ligoms, taip pat gali būti susijusi su ilgalaikiu kortikosteroidų vartojimu.
• Kortizolio vertės turėtų būti interpretuojamos kompleksiškai, atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę, simptomus ir kitus laboratorinius duomenis.

Kortizolio mažinimas

Jei nustatoma padidėjusi kortizolio koncentracija, gydytojas pirmiausia ieško priežasties. Lengvesniais atvejais hormono kiekį gali padėti sumažinti gyvenimo būdo pokyčiai – pakankamas miegas, streso valdymas, fizinis aktyvumas ir sveika mityba. Esant rimtesniems sutrikimams, taikomas medikamentinis ar kitas specializuotas gydymas, kurį parenka gydytojas endokrinologas.