Kepenų suriebėjimas pacientams diagnozuojamas vis dažniau – kokie įpročiai jį sukelia?

Kepenys – didžiausias vidaus organas, kuris atlieka daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų. Visgi, retas susimąsto, kad netinkami gyvenimo būdo pasirinkimai stipriai apsunkina jų veiklą ir gali baigtis kepenų suriebėjimu, kuris sukelia daugybę organizmo problemų. Pasak Vilniaus „Meliva – InMedica“ klinikos šeimos gydytojo Rimgaudo Vincevičiaus, tai, ką dedame į burną, gali sutrikdyti visą šio organo darbą ir skatinti riebalų kaupimąsi kepenų ląstelėse.

„Kepenys atsakingos už daug skirtingų organizmo funkcijų, dėl šios priežasties yra vadinamos „organizmo laboratorija“, kurioje gaminama tai, kas mums reikalinga, ir neutralizuojama tai, kas kenkia“, – pasakoja R. Vincevičius
Pavyzdžiui, kepenų gaminama tulžis dalyvauja riebalų virškinime, sintetina žmogui reikalingus baltymus, riebalus, angliavandenius. Taip pat čia kaupiamos geležies, vario, kitų mikroelementų ir įvairių vitaminų atsargos bei sintetinamas vitaminas A. Be to, šis organas dalyvauja palaikant vienodą gliukozės kiekį kraujyje.
Kepenys atlieka ir dar vieną labai svarbią funkciją – skaido įvairias toksines medžiagas, vaistus ir alkoholį. Taip pat šiai būklei įtakos turi didelis riebalų, pridėtinio cukraus ir greitųjų angliavandenių vartojimas bei mažas fizinis aktyvumas.

Suriebėjusios kepenys - pagrindiniai ligos bruožai

Kepenų suriebėjimas – tai riebalų kaupimasis kepenų ląstelėse, dėl kurio šios praranda savo pagrindines funkcijas, todėl lėtėja toksinų skaidymas, reikalingų medžiagų – vitaminų, baltymų ir tulžies – gamyba, trinka virškinimas.

R. Vincevičius pasakoja, kad savo darbinėje praktikoje pacientams atlikdamas echoskopinį pilvo organų ištyrimą suriebėjusias kepenis mato vis dažniau. Išties, šią būklę galima laikyti šių laikų rykšte – sėslus gyvenimo būdas ir nesubalansuota mityba skaudžiai atsiliepia kepenų sveikatai.

„Dažnai kreipiasi žmonės, turintys viršsvorio ir galvojantys, kad jiems sutrikusi medžiagų apykaita. Jie negali pakankamai judėti dėl sąnarių ar nugaros skausmų, todėl vartoja daug medikamentų, kurie ir kenkia jų sveikatai. Visgi, dažniausiai pirminė priežastis yra nesaikingas riebalų, ypač transriebalų, maisto produktų su gausiu cukraus bei kitų angliavandenių kiekiu, vartojimas, taip pat alkoholis“, – dalinasi „Meliva – InMedica“ klinikos gydytojas.

Kepenų suriebėjimo tipai

Ši būklė gali būti dviejų tipų:

1. Alkoholio vartojimo sukeltas kepenų suriebėjimas;
2. Nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga (NASKL).

Nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos išsivystymą lemia daug kalorijų turinti mityba – ypač sočiųjų riebalų rūgščių ir cholesterolio, didelis cukraus kiekis, mikroelementų balanso sutrikimas, genetinė predispozicija ir žarnyno mikrobiotos pokyčiai.

Kepenų ląstelėse ėmus kauptis riebalams, prastėja kepenų pagrindinės funkcijos: lėtėja toksinų skaidymas, reikalingų medžiagų (vitaminų, baltymų ir tulžies) gamyba bei sutrinka virškinimas.

Šiuo metu nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga yra dažniausia kepenų suriebėjimo forma, diagnozuojama apie 30 procentams pasaulio populiacijos¹. Alkoholio vartojimas taip pat yra svarbi kepenų suriebėjimo priežastis – alkoholinė kepenų liga nustatoma 55 procentams asmenų, turinčių alkoholio vartojimo sutrikimą², ir ji gali išsivystyti net nevartojant alkoholio dideliais kiekiais.

Moksliniai tyrimai³ rodo, kad suriebėjusių kepenų ligos rizika yra tiesiogiai susijusi su:

• kūno masės indeksu;
• pilviniu nutukimu;
• metaboliniu sindromu;
• antrojo tipo cukriniu diabetu ir hipertenzija.

Kepenų suriebėjimo simptomai

Diagnozuoti šią būklę nėra taip paprasta, nes jos pradžioje nepasireiškia jokie simptomai – ne veltui sakoma, kad kepenų neskauda.

„Riebėjant kepenims jos pamažu didėja, blogėja jų funkcija, todėl vėliau gali pasireikšti tokie simptomai kaip nemalonus sunkumo jausmas po dešiniu šonkaulių lanku, blogiau virškinamas riebus maistas“, – pasakoja šeimos gydytojas.

Dėl simptomų nebuvimo ankstyvose stadijose dažnai kepenų suriebėjimas aptinkamas atsitiktinai atliekant pilvo organų ultragarsinį ištyrimą arba tikslingai tiriant pacientus, turinčius metabolinį sindromą, pasireiškiantį pilviniu nutukimu, trigliceridų ir gliukozės kraujyje padidėjimu bei aukštesniu arterinio kraujo spaudimu. Taip pat tuos, kurie serga cukriniu diabetu arba turi padidėjusį cholesterolio ir kepenų fermentų kiekį kraujyje.

Šių požymių nevertėtų praleisti pro akis – jie nebūtinai išduos kepenų suriebėjimą, tačiau apsilankyti pas gydytoją yra būtina. Deja, dažnai pacientai gali net neįtarti, kad jų kepenys riebėja, o laiku nediagnozavus šios būklės, padidėja rizika išsivystyti kepenų cirozei.

Suriebėjusių kepenų gydymas - individualus

Diagnozavus kepenų suriebėjimą, svarbu kreiptis į šeimos gydytoją ir nustatyti negalavimo priežastį. Tada skiriamas tikslingas gydymas, kuris parenkamas atsižvelgiant ir į gretutines paciento ligas – cukrinį diabetą, podagrą, cholesterolio padidėjimą ar nutukimą. Dažniausiai pacientams skiriamas nemedikamentinis gydymas – gyvenimo būdo pokyčiai, kurie padeda kovoti su šia būkle.

„Gydymo būdai pacientams dažniausiai yra nelengvi, nes reikia keisti patį gyvenimo būdą – pasirūpinti sveikesne mityba, mažinti kūno svorį, atsisakyti žalingų įpročių, didinti fizinį aktyvumą – mažiausiai 30–40 minučių per dieną vaikščioti, mankštintis, plaukioti, važinėti dviračiu“, – aiškina šeimos gydytojas.

Turintiems sąnarių ar stuburo patologijų ar kitų gretutinių ligų, apsunkinančių judėjimą ir aktyvumą, pasak gydytojo R. Vincevičiaus, vertėtų pasikonsultuoti su fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoju bei kineziterapeutu.

Taip pat pacientams būtina vartoti trūkstamus mikroelementus ir vitaminus. Sveikimo procesą spartina ir kepenų žalojimą stabdo hepatoprotektorių vartojimas, veiksmingas ir protarpinis badavimas ar pasninkavimas. Visgi, net pakeitus gyvenimo būdą nereikėtų tikėtis greitų pokyčių.

Kepenų suriebėjimas – ne mirtina diagnozė: kepenys turi savybę regeneruoti, bet tai yra ilgas procesas. Pradėjus laikytis specialios dietos, gydant gretutines ligas, užsiimant fizine veikla pacientų būklė pagerėja.

„Kepenų suriebėjimas atsiranda ne per vieną ar dvi dienas, todėl ir gydymas yra ilgalaikis procesas, reikalaujantis pastangų iš paciento. „Stebuklingos piliulės“ ar „kelių dienų detokso programos“, po kurių rytojaus dieną būsite sveikas, deja, nėra“, – sako gyd. Rimgaudas Vincevičius.

Sveika gyvensena padeda užkirsti kelią kepenų suriebėjimui

Nors keisti gyvenimo būdą nelengva, tačiau svarbu – kitu atveju kepenų būklė gali sparčiai blogėti. Dažniausia kepenų suriebėjimo komplikacija – kepenų cirozė, o vėliau gali vystytis ir kepenų vėžys.

Vis dėlto, geriausia sveikata pasirūpinti iš anksto ir laiku užkirsti kelią kepenų problemoms. Pasak „Meliva – InMedica“ klinikos šeimos gydytojo R. Vincevičiaus, tai padaryti padės:

• alkoholio atsisakymas arba labai sumažintas jo kiekis;
• kuo rečiau vartojamas riebus, ypač gyvulinės kilmės, maistas.
• saiko nereikėtų pamiršti ir renkantis pieno produktus – derėtų riboti grietinę, įvairius sūrius, varškę, ledus ir majonezą.

„Vertėtų į savo mitybos racioną įtraukti geros kokybės alyvuogių ar linų sėmenų aliejų. Pakankamas žuvies, daržovių, riešutų, sėklų ir grikių vartojimas padeda apsaugoti kepenis ir palaikyti normalią jų funkciją“, – dalinasi gydytojas.

Taip pat gyd. R. Vincevičius pažymi, kad labai svarbu profilaktiškai tikrintis sveikatą, atlikti reikalingus tyrimus ir rūpintis savo kūnu. Juk žmogus turi tik vieną kūną, kuriam susidėvėjus atsarginių dalių gauti nepavyks. Dėl šios priežasties, rūpintis sveikata reikėtų ne tik jai sušlubavus, bet ir profilaktiškai - nesiskundžiant jokiomis problemomis.

Viduržemio jūros dietos tinkamumas

Moksliniai tyrimai⁴ rodo, kad Viduržemio jūros dieta gali padėti sumažinti kepenų riebalų kiekį. Šios mitybos pagrindą sudaro:

• augalinės kilmės produktai - pilno grūdo produktai, daržovės, vaisiai, ankštiniai augalai;
• polinesotieji riebalai (alyvuogių aliejus, riešutai);
• omega-3 riebiąsias rūgštis turintys produktai (riebios žuvys, sėklos).

Svarbu pažymėti, kad Viduržemio jūros dieta ne tik pagerina kepenų rodiklius, bet ir sumažina širdies bei kraujagyslių ligų bei antrojo tipo cukrinio diabeto riziką.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar kepenų suriebėjimas yra pavojinga liga?

Kepenų suriebėjimas ankstyvoje stadijoje gali būti sėkmingai gydomas – kepenys turi unikalų gebėjimą regeneruotis, jei sudaromos palankios sąlygos. Tačiau negydomas kepenų suriebėjimas gali progresuoti į sunkesnes ligas: kepenų cirozę ar hepatoceliulinę karcinomą (kepenų vėžį).

Kaip diagnozuojamas kepenų suriebėjimas?

Kepenų suriebėjimas dažniausiai diagnozuojamas atliekant pilvo organų ultragarsinį ištyrimą. Taip pat atliekami kepenų fermentų (ALT, AST, GGT) tyrimai kraujyje. Įtariant kepenų ligas ar atliekant profilaktinį ištyrimą, taip pat rekomenduojama atlikti kepenų funkciją įvertinančius kitus kraujo tyrimus: šarminės fosfatazės, bilirubino ir albumino koncentracijos nustatymą bei kraujo krešėjimo rodiklių (SPA, ADTL) įvertinimą. Pažengusiems atvejams gali būti atliekama elastografija – neinvazinis tyrimas, leidžiantis įvertinti kepenų standumą ir fibrozės laipsnį.

Ar kepenų suriebėjimas gali išsivystyti normalaus svorio žmonėms?

Taip, moksliniai tyrimai rodo, kad net iki 19 procentų normalaus svorio asmenų gali turėti kepenų suriebėjimą. Svarbią įtaką turi genetinė predispozicija, viscerinio riebalų audinio kiekis ir kiti metaboliniai veiksniai.

Per kiek laiko atisistato kepenys?

Kepenų atsistatymas yra ilgalaikis ir individualus procesas, reikalaujantis pastangų iš paciento. Kepenų regeneracija vyksta laipsniškai, laikantis specialios dietos ir keičiant gyvenimo būdą. Pašalinus pažeidimus skatinančius veiksnius - pirmi pakitimai matomi po 3-6 mėnesių, pilnas atsigavimas gali užtrukti 6-12 mėnesių ar ilgiau.

Šaltiniai:

¹Younossi ZM, et al. (2023). The global epidemiology of nonalcoholic fatty liver disease (NAFLD) and nonalcoholic steatohepatitis (NASH): a systematic review. Hepatology. 77(4):1335-1347. PubMed: 36626630.

²Sharma S, et al. (2024). Alcohol-associated liver disease-Global epidemiology. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/38640041/.

³Riazi K, et al. (2022). The prevalence and incidence of NAFLD worldwide: a systematic review and meta-analysis. Lancet Gastroenterol Hepatol. 7(9):851-861. PMC: PMC10029957.

⁴Haigh L, et al. (2022). The effectiveness and acceptability of Mediterranean diet and calorie restriction in non-alcoholic fatty liver disease (NAFLD): A systematic review and meta-analysis. Clin Nutr. 41(9):1913-1931. PubMed: 35947894.