Kūnas paprastai absorbuoja varį iš maisto ir skysčių žarnyne, o po to paverčia jį į netoksišką formą, surišdamas su baltymais ir pernešdamas į kepenis. Kepenys kaupia dalį vario, o likusią dalį suriša su kitu baltymu, vadinamu apoceruloplazminu, kuris padeda susidaryti fermentui ceruloplazminui. Apie 95% kraujyje esančio vario yra susijęs su ceruloplazminu, o likusi dalis dažniausiai susijungia su kitais baltymais, pavyzdžiui, albuminu. Kepenys reguliuoja vario kiekį organizme, pašalindamos perteklių į tulžį, kuris vėliau išsiskiria su išmatomis. Mažesnė dalis vario pašalinama su šlapimu.
