Prostatos specifinis antigenas (PSA) - gaminamas prostatos sekrecinio epitelio, tad yra specifiškas organui ir jo patologijai, bet ne prostatos vėžio diagnozei. PSA koncentracija gali padidėti nepiktybinių būklių, tokių kaip gerybinė prostatos hiperplazija (GPH), metu. Remiantis PSA tyrimo rezultatais vertinama metastazių tikimybė ar persistuojanti liga pacientams, chirurgiškai ar mediciniškai gydytiems nuo prostatos vėžio. Jeigu po gydymo PSA koncentracija nesumažėja arba padidėja, tai gali rodyti recidyvą arba liekamąją ligą.
Kartu rekomenduojama atlitki ir laisvo PSA tyrima, nes laisvo PSA (fPSA) koncentracija yra reikšmingai žemesnė pacientams, sergantiems prostatos vėžiu, nei pacientams, sergantiems nepiktybinėmis ligomis ar sveikiems asmenims. Prostatos vėžio diferencinei diagnostikai yra labai svarbus fPSA ir bendro PSA santykis, ypač nustačius ribinę ar truputį padidėjusią PSA koncentraciją - didesnis nei 25% santykis nurodo gerybinę prostatos hiperplaziją, kuo santykis mažesnis, tuo didesnė piktybinio proceso tikimybė. Esant santykiui <10 %, prostatos vėžio tikimybė didelė.
