Valgymo sutrikimai – tai psichikos sveikatos sutrikimai, pasireiškiantys iškreiptu santykiu su maistu, kūnu ir svoriu. Anoreksija, bulimija, kompulsinis persivalgymas – šios būklės paveikia ne tik fizinę, bet ir emocinę sveikatą bei kasdienį gyvenimą. Psichoterapija yra pagrindinis valgymo sutrikimų gydymo metodas. Kognityvinė elgesio terapija (KET) padeda keisti neigiamus mitybos įpročius ir mąstymą, kurie palaiko sutrikimą. Kartais naudojama ir tarpasmeninių santykių terapija ar šeimos terapija, kai reikia spręsti santykių problemas, prisidedančias prie sutrikimo.
Valgymo sutrikimams būdingas sutrikęs valgymo elgesys, perdėtas rūpinimasis svoriu ir kūno forma bei su tuo susijusios kankinančios mintys ir emocijos. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, valgymo sutrikimai paveikia apie 14 milijonų žmonių visame pasaulyje. Moksliniai tyrimai rodo, kad Vakarų šalyse iki 5,5–17,9 proc. jaunų moterų ir 0,6–2,4 proc. jaunų vyrų gyvenime patiria valgymo sutrikimą (šaltinis: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/36125216/). Sutrikimo išsivystymą lemia genetinių, biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių sąveika.
Tai sutrikimas, kai žmogus sąmoningai riboja maisto kiekį ir siekia išlaikyti nepakankamą kūno svorį. Sergantieji mato iškreiptą savo kūno vaizdą.
Ligos požymiai:
Pasekmės sveikatai:
Tai sutrikimas, pasireiškiantis pasikartojančiais persivalgymo epizodais ir po jų sekančiu kompensaciniu elgesiu. Sergantieji jaučia kontrolės praradimą valgymo metu.
Ligos požymiai:
Pasekmės sveikatai:
Kompulsinis persivalgymo sutrikimas – dažniausiai pasitaikantis valgymo sutrikimas, kuriam būdingi pasikartojantys nekontroliuojamo persivalgymo epizodai be kompensacinio elgesio. Sergantieji dažnai jaučia gėdą ir kaltę dėl savo valgymo įpročių.
Ligos požymiai:
Pasekmės sveikatai:
Psichikos sveikatos klinikose „Meliva” valgymo sutrikimų gydymas vyksta etapais, pritaikant pagalbą pagal individualius paciento poreikius.
Pirminė konsultacija – psichoterapeutas įvertina paciento būklę, surenka informaciją apie valgymo įpročius, emocinius išgyvenimus ir kasdienybę. Nustatoma diagnozė ir aptariamos gydymo galimybės.
Individualaus gydymo plano sudarymas – atsižvelgiant į sutrikimo tipą, sunkumą ir paciento gyvenimo aplinkybes, sudaromas gydymo planas su psichoterapijos sesijų dažnumu ir tikslais.
Reguliarios psichoterapijos sesijos – kognityvinė elgesio terapija (KET) yra pagrindinis gydymo metodas. KET sesijų metu pacientas mokosi atpažinti ir keisti neigiamus mąstymo modelius, susijusius su maistu ir kūno įvaizdžiu. Esant poreikiui, pacientas gali būti nukreiptas vaikų, paauglių arba suaugusiųjų gydytojo psichiatro konsultacijai. Vaikų ir paauglių valgymo sutrikimų diagnostika ir gydymo plano parinkimas taip pat teikiami psichikos sveikatos klinikose „Meliva”. Pagalbą teikia vaikų ir paauglių psichiatrai.
Progreso vertinimas – gydymo eigoje nuolat vertinama paciento būklė, stebimas progresas ir, jei reikia, koreguojamas gydymo planas.
Valgymo sutrikimai paveikia ne tik sergantį žmogų, bet ir visą jo aplinką. Artimieji dažnai pirmieji pastebi pakitusius valgymo įpročius ir elgesio pokyčius.
Atkreipkite dėmesį, jei artimasis pradėjo vengti bendrų valgymų, ženkliai pakeitė maisto pasirinkimą, dažnai kalba apie dietą ir svorį, slepia maistą arba valgymo pėdsakus, pastebimai pakito jo svoris ir nuotaika.
Pokalbio centre neturėtų būti maistas ar svoris – verčiau pasakykite, kad pastebėjote pokyčius ir jums rūpi artimojo savijauta. Venkite kaltinimų ir spaudimo. Pasakykite, kad esate šalia ir palaikysite.
Valgymo sutrikimų gydymas yra ilgalaikis procesas. Palaikymas ir supratimas iš šeimos narių padeda pasiekti geresnių rezultatų.
Visose psichikos sveikatos klinikose „Meliva“ už suteiktas paslaugas galite atsiskaityti:
