Psichodiagnostika yra išsamus procesas, naudojamas psichiatrų ir psichologų, siekiant įvertinti paciento mąstymo procesus ir emocinę būklę. Gydytojas psichiatras ar psichologas konsultacijos metu gali skirti atlikti šį ištyrimą, kuris yra neatsiejama bet kokio klinikinio vertinimo dalis. Tai leidžia specialistams giliau suprasti paciento psichologinę būseną ir yra būtinas etapas teisingai diagnozei nustatyti bei efektyviam gydymo plano sudaryti.
Psichodiagnostinis tyrimas apima praktinių ir žodinių užduočių atlikimą, kurios yra suprojektuotos taip, kad atskleistų svarbius aspektus apie paciento psichinę sveikatą.
Mąstymo procesų ištyrimas – tai psichologinis ar psichiatrinis vertinimas, skirtas įvertinti žmogaus mąstymo būdą, logiką, nuoseklumą, greitį ir galimus sutrikimus. Jis gali būti atliekamas diagnozuojant psichikos sutrikimus, atminties sutrikimų ligas ar vertinant kognityvines funkcijas.
Tyrimo tikslai:
- Įvertinti mąstymo rišlumą, nuoseklumą ir loginį pagrindimą.
- Nustatyti galimus mąstymo sutrikimus (pvz., kliedesinius, fragmentiškus).
- Ištirti kognityvinius gebėjimus, tokie kaip abstraktus mąstymas, problemų sprendimas ir sprendimų priėmimas.
- Diferencijuoti psichikos sutrikimus (pvz., šizofreniją, depresiją su psichoziniais simptomais, demenciją). Mąstymo tyrimas dažniausiai atliekamas psichiatrinio ar neuropsichologinio įvertinimo metu, siekiant diagnozuoti psichikos sutrikimus, demenciją, neurodegeneracines ligas ar kitus kognityvinius sutrikimus.
Mąstymo tyrimas dažniausiai atliekamas psichiatrinio ar neuropsichologinio įvertinimo metu, siekiant diagnozuoti psichikos sutrikimus, demenciją, neurodegeneracines ligas ar kitus kognityvinius sutrikimus.
Emocinis ištyrimas – tai psichologinis vertinimas, skirtas nustatyti asmens emocinę būklę, emocijų reguliavimo gebėjimus, emocinius sutrikimus ar psichologines traumas. Šis tyrimas gali būti atliekamas diagnostikos, terapijos ar psichologinės pagalbos tikslais.
Tyrimo tikslai:
- Įvertinti emocijų intensyvumą, stabilumą ir reguliavimo mechanizmus.
- Nustatyti emocinius sutrikimus (pvz., depresiją, nerimo sutrikimus, emocijų reguliavimo problemas).
- Suprasti emocinių reakcijų į aplinką pobūdį.
- Nustatyti psichotrauminės patirties poveikį.
Tyrimo metodai gali būti įvairūs ( pvz.: Becko depresijos ir nerimo skalės – padeda įvertinti emocinę būklę ir polinkį į depresiją ar nerimą, PANAS (Pozityvių ir negatyvių emocijų skalė) – nustato emocinį balansą ir tendencijas. Piešimo testai (pvz., „Medis-namas-žmogus“) – naudojami emocinei būsenai atskleisti.)
Emocinis ištyrimas dažniausiai atliekamas psichologinių konsultacijų, psichoterapijos pradžioje arba įtarus emocinius sutrikimus (pvz., depresiją, nerimą, PTSS, bipolinį sutrikimą). Emocinės būklės įvertinimas. Tyrimai siekia nustatyti paciento emocinio stabilumo lygį, depresijos požymių buvimą, jaučiamą pyktį ir kitas emocijas. Emocinis ištyrimas dažniausiai atliekamas psichologinių konsultacijų, psichoterapijos pradžioje arba įtarus emocinius sutrikimus (pvz., depresiją, nerimą, PTSS, bipolinį sutrikimą).
Psichodiagnostika yra itin svarbi priemonė, leidžianti psichikos sveikatos specialistams tiksliai diagnozuoti ir skirti individualizuotą gydymą, atsižvelgiant į kiekvieno paciento unikalius poreikius. Tiksli paciento psichologinės būklės analizė padeda formuoti veiksmingas intervencijas ir palaikymo strategijas, kurios yra būtinos sėkmingam gydymui ir paciento gyvenimo kokybės gerinimui.
