Kreatinkinazė (KK) yra dimerinis baltymas, susidedantis iš dviejų rūšių polipeptidinių grandinių: B (smegenų) ir M (raumenų). Išskiriami trys izofermentai: KK-I sudaro dvi BB grandinės, KK-II sudaro M ir B grandinės, KK-III sudaro dvi MM grandinės. Daugiausiai kreatinkinazės randama skersaruožiuose skeleto ir širdies raumenyse bei smegenų audinyje. Kiekviename organe randamas kitoks skirtingų KK izofermentų santykis. Todėl nustačius bendros kreatinkinazės koncentracijos padidėjimą, papildoma informacija gali būti gaunama nustatant šio fermento izoformas.
Bendros kreatinkinazės koncentracijos padidėjimas nustatomas miokardo infarkto metu, po galvos traumų, operacijų, ilgalaikio gniuždymo (Crush) sindromo, įvairios kilmės miopatinių pažeidimų, Duchenne miodistrofijos ir kitų miodistrofijos formų, rimtų apsinuodijimų, skydliaukės hipofunkcijos atvejais. Fiziologiniu požiūriu didžiausias KK aktyvumas stebimas tuoj po gimimo, vėliau jis sumažėja. Kreatinkinazės tyrimą rekomenduojama atlikti kuo skubiau, kadangi serumo laikymas šaldytuve mažina kratinkinazės aktyvumą.
