BŠT (bendras šlapimo tyrimas)

Bendras šlapimo tyrimas (BŠT) – yra vienas dažniausiai atliekamų laboratorinių tyrimų. Automatizuotas juostelinis šlapimo tyrimo metodas yra šio tyrimo pagrindas ir leidžia įvertinti įvairius organizme vykstančius pokyčius. Šis tyrimas suteikia vertingos informacijos apie inkstų, kepenų ir šlapimo takų būklę, taip pat gali padėti nustatyti medžiagų apykaitos ligas bei kitus sutrikimus. Bendro šlapimo tyrimo (BŠT) metu analizuojami įvairūs šlapime esantys komponentai: santykinis tankis, pH, leukocitai, nitritai, baltymai, gliukozė, ketonai, urobilinogenas, bilirubinas ir eritrocitai.

Kada atliekamas tyrimas?

Šlapimo tyrimas padeda diagnozuoti įvairias ligas ir stebėti gydymo eigą, todėl jis atliekamas tiek profilaktiškai, tiek esant aiškiems simptomams. Tyrimas gali būti skiriamas:

• Profilaktinių sveikatos patikrinimų metu;
• Įtariant šlapimo takų infekcijas;
• Vertinant inkstų funkcijas;
• Diagnozuojant ir stebint lėtines ligas (diabetą, hipertenziją);
• Esant šlapimo sistemos simptomamsi (skausmui, deginimui šlapinantis);
• Pacientams, kurių šlapime aptinkama kraujo priemaišų(hematurijos);
• Stebint inkstų ar kepenų ligų eigą;
• Tiriant nėščiąsias dėl galimų komplikacijų, tokių kaip preeklampsija;
• Vertinant vandens ir elektrolitų balansą organizme;
• Atliekant patikrą prieš chirurgines operacijas.

Papildomai tyrimas gali būti paskirtas, kai reikia įvertinti medikamentų efektyvumą arba galimą toksinį poveikį inkstams.

Kaip atliekamas BŠT tyrimas?

Bendras šlapimo tyrimas prasideda nuo tinkamo paciento informavimo kaip savarankiškai surinkti šlapimo mėginį. Tyrimo eigą galima suskirstyti į kelis etapus:

Pasiruošimas bendram šlapimo tyrimui (BŠT):

• Prieš mėginio paėmimą rekomenduojama apsiprausti.
• Tyrimui geriausia naudoti pirmąjį rytinį šlapimą, nes jis yra koncentruotesnis.
• Mėginys paprastai imamas iš vadinamosios "vidurinės šlapimo porcijos" – tai reiškia, kad pirmoji šlapimo dalis išleidžiama į tualetą, vidurinė surenkama į sterilų indą.
• Moterimis tyrimas dažniausiai neatliekamas menstruacijų metu.
• Mėginį reikėtų pristatyti į laboratoriją per 2 valandas po surinkimo arba laikyti šaldytuve iki pristatymo.

Bendro šlapimo tyrimo eiga:

1. Laboratorijoje šlapimas įvertinamas vizualiai – stebima jo spalva ir drumstumas.
2. Atliekamas automatizuotas juostelinis testas: speciali juostelė panardinama į šlapimą.
3. Automatizuoti analizatoriai nuskaito juostelėje įvykusias reakcijas ir pateikia rezultatus.
4. Jei reikia, papildomai atliekamas šlapimo nuosėdų mikroskopinis tyrimas (ŠMKR).
5. Esant indikacijų, gali būti atliekamas ir bendro baltymo paros šlapime tyrimas.

Ką rodo tyrimo rezultatai?

BŠT rezultatai suteikia daug vertingos informacijos apie organizmo būklę ir gali padėti diagnozuoti įvairius sutrikimus:

Santykinis tankis – rodo šlapimo koncentraciją. Pokyčiai gali būti susiję su dehidratacija, inkstų funkcijos sutrikimais ar cukriniu diabetu.
pH – atspindi rūgščių ir šarmų pusiausvyrą organizme. Įprastai šlapimas būna šiek tiek rūgštinis (5,5–7,0). Šarminis pH gali būti dėl bakterinės infekcijos, inkstų kanalėlių acidozės ar vegetarinės mitybos, o rūgštinis – dėl dehidratacijos, diabeto ar tam tikrų maisto produktų.
Baltymas šlapime  – baltymo buvimas šlapime (proteinurija) gali rodyti glomerulų pažeidimus ar kitas inkstų ligas. Kartais nedideli kiekiai aptinkami po fizinio krūvio ar karščiavimo.
Eritrocitai šlapime – kraujo ląstelės šlapime (hematurija) siejamos su inkstų ar šlapimo takų pažeidimais, glomerulonefritu, infekcijomis ar akmenlige.
Gliukozė – pasirodo, kai cukraus kiekis kraujyje viršija inkstų reabsorbcijos slenkstį. Tai būdinga diabetui ar Kušingo sindromui.
Nitritai – specifinis šlapimo takų infekcijos rodiklis, tačiau neigiamas rezultatas infekcijos visiškai neatmeta
Bilirubinas – rodo kepenų funkcijos sutrikimus ar tulžies latakų užsikimšimą.
Urobilinogenas – padidėjęs kiekis gali reikšti hemolizę ar kepenų ligas, sumažėjęs – tulžies latakų obstrukciją.
Ketonai – aptinkami esant diabetinei ketoacidozei, badaujant ar laikantis beangliavandenės dietos.
Leukocitai šlapime – jų padidėjimas gali rodyti šlapimo takų infekciją ar kitas uždegimines būkles.

BŠT rezultatai interpretuojami kompleksiškai, įvertinant klinikinę situaciją, paciento būklę, simptomus ir papildomus tyrimų duomenis, kadangi kai kurie nukrypimai gali būti laikino pobūdžio ir neturėti klinikinės reikšmės.