ADHD (dėmesio ir hiperaktyvumo sutrikimas) – tai neurovystymosi sutrikimas, kuris prasideda vaikystėje ir dažnai tęsiasi suaugusiųjų amžiuje. Šis sutrikimas pasireiškia dėmesio koncentracijos sunkumais, impulsų kontrolės problemomis ir/ar padidėjusiu aktyvumu. ADHD nėra blogas elgesys ar motyvacijos stoka – tai neurologinis sutrikimas, darantis įtaką asmens mokymuisi, elgesiui, santykiams ir kasdieniam funkcionavimui.
Suaugusiesiems ADHD gali pasireikšti trimis pagrindinėmis simptomų grupėmis:
ADHD diagnostiką atlieka gydytojas psichiatras ir medicinos psichologas. Diagnozavimo procesas apima išsamų klinikinį pokalbį, kurio metu įvertinama ankstesnė raidos istorija, asmens gyvenimo ir adaptacijos istorija, mokymosi ar darbinės veiklos istorija bei galimi gretutiniai sutrikimai.Toliau vykdomas simptomų vertinimas, naudojant specializuotus klausimynus ir skales ADHD simptomams identifikuoti įvairiuose gyvenimo etapuose.
Ruošiantis konsultacijai, verta surinkti informaciją apie savo ar vaiko ankstyvąją raidą ir mokymosi istoriją. Naudinga būti pasiruošus papasakoti apie konkrečias situacijas, kuriose ADHD simptomai sukelia daugiausiai sunkumų, bei apsvarstyti galimybę įtraukti artimųjų, mokytojų ar kolegų pastebėjimus.
Simptomų įvertinimas vyksta skirtingose aplinkose, nes ADHD diagnozei svarbu, kad simptomai trukdytų kasdieniam gyvenimui ir pasireikštų daugiau nei vienoje aplinkoje, pavyzdžiui, darbe ir namuose.
Svarbu žinoti, kad tinkamai gydomas ADHD leidžia asmeniui pasiekti visą savo potencialą profesiniame ir asmeniniame gyvenime. Jei įtariate ADHD, vertėtų kreiptis į gydytoją psichiatrą konsultacijai arba videokonsultacijai ir po to į medicinos psichologą tyrimams dėl ADHD nes ankstyva pagalba gali reikšmingai pagerinti gyvenimo kokybę.
