Kokliušas – tai bakterinė kvėpavimo takų infekcija, ypač didelį pavojų kelianti kūdikiams ir vaikams. Ši liga itin klastinga, kadangi jos pradžia gali priminti paprastą peršalimą ir nesukelti didelio nerimo, tačiau infekcijai pažengus, kyla įvairių komplikacijų ar netgi mirties rizika. Kasmet Europoje nustatoma daugiau nei 30 tūkst. kokliušo atvejų, o Lietuvoje, pasak Trakų „Meliva” klinikos (anksčiau - InMedica klinika”) šeimos gydytojos Karolinos Girdvainytės, sergamumas juo 2024 metais itin išaugo.
„Remiantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2024 m. iki rugsėjo 5 d. jau buvo nustatyti 463 atvejai. Tokį ligos protrūkį gali lemti mažėjančios skiepijimo apimtys bei kas 3–5 m. padidėjantis sergamumas užkrečiamomis ligomis“, – sako šeimos gydytoja.
Iš viso 2024 metais diagnozuota rekordiškai daug kokliušo atvejų - vio 898 (2023 m. – 7 atvejai, 2022 m. – 3 atvejai).1
KAIP SUSERGAMA KOKLIUŠU?
Dažniausiai kokliušu sergama šaltuoju metų sezonu – nuo vėlyvo rudens iki ankstyvo pavasario, o ligą sukelia bakterija Bordetella pertussis. Oro lašeliniu būdu patekusi į viršutinius kvėpavimo takus, ji kolonizuoja gleivinę ir pradeda išskirti toksinus, todėl prasideda uždegimas.
„Užkratas sklinda nuo užsikrėtusio žmogaus, jam kosint ar čiaudint. Dažniausiai kokliušu užsikrečia įvairaus amžiaus vaikai, ypač – kūdikiai ir naujagimiai, kadangi jų imunitetas yra silpnesnis. Svarbu paminėti, kad mažamečius kokliušu neretai užkrečia vyresni broliai ar sesės bei tėvai, kurie, nors patys ir nesuserga, perneša ligos sukėlėją“, – pažymi K. Girdvainytė.
Nors ši bakterija ir nepatenka į kraujotaką, dėl jos stipriai nukenčia kvėpavimo takų veikla ir pablogėja paciento gyvenimo kokybė.
KOKIE KOKLIUŠO SIMPTOMAI?
Verta atkreipti dėmesį, kad užsikrėtus kokliušu, kurį laiką nepasireiškia jokie simptomai, o pirmieji negalavimo požymiai atsiranda praėjus 7–10 arba net po 21 dienos. Ligos pradžia dažniausiai primena peršalimą – pasireiškia slogavimas, čiaudulys, lengvas kosulys bei nedidelis karščiavimas.
„Po kelių savaičių kosulys sustiprėja, tampa „lojantis“, priepuolinis, kartais netgi gali sukelti vėmimą. Tokia būklė gali tęstis iki kelių mėn. ir dėl savo intensyvumo kelti itin didelę grėsmę kūdikiams, kadangi jiems kosint, gali sustoti kvėpavimas“, – atkreipia dėmesį šeimos gydytoja.
Atsiradus stipriam, spazminiam, priepuoliniam kosuliui labai svarbu nedelsiant kreiptis į savo gydytoją. Jei šis simptomas užsitęsia ilgiau nei 3 sav., liga gali būti gydoma antibiotikais, tačiau jie veiksmingiausi ankstyvame ligos etape – pirmą ar antrą savaitę, kol dar nėra stipraus, ištisinio kosulio priepuolių.
KAIP NUSTATOMAS KOKLIUŠAS?
Tam, kad būtų patvirtinta diagnozė, vaikams ir suaugusiems gali būti atliekamas kraujo tyrimas, padedantis nustatyti Bordetella pertussis bakteriją.
Tikslesniam diagnozavimui gydytojai naudoja kelis tyrimo metodus, priklausomai nuo ligos stadijos ir simptomų trukmės.
Laboratoriniai tyrimai
Pirmųjų 2–3 savaičių laikotarpiu, kai simptomai dar tik pradeda reikštis, efektyviausias yra nosiaryklės tepinėlio ėmimas ir PĮR (polimerazės grandininės reakcijos) testas. Šis metodas leidžia greitai ir tiksliai nustatyti bakterijos DNR net ir esant nedideliam jos kiekiui organizme.
Vėlesnėje ligos stadijoje, kai kosulys trunka ilgiau nei 2–3 savaitės, informatyvesni tampa serologiniai kraujo tyrimai. Jie padeda nustatyti antikūnus prieš Bordetella pertussis bakteriją ir patvirtinti, ar organizmas susidūrė su infekcija. Šis tyrimas ypač naudingas suaugusiesiems, kuriems liga gali pasireikšti lengvesne forma.
Kada būtina skubi medicininė pagalba?
Naujagimiai ir kūdikiai, kuriems įtariamas kokliušas, dažniausiai guldomi į ligoninę, kadangi jiems kyla didžiausia komplikacijų rizika. Stacionarinė priežiūra būtina, jei kūdikis yra jaunesnis nei 6 mėnesių, pasireiškia kvėpavimo sutrikimų, cianozės (mėlynumo) požymių, vėmimas po kosulio priepuolių arba atsisakoma valgyti.
Vyresniems vaikams ir suaugusiesiems hospitalizacija reikalinga, kai kosulys sukelia kvėpavimo sunkumų, pastebimi dehidratacijos požymiai arba atsiranda neurologinių simptomų, tokių kaip traukuliai ar sąmonės sutrikimas.
„Laiku nepradėjus gydyti kokliušo, liga gali komplikuotis ir sukelti plaučių ar ausų uždegimus, traukulius, kvėpavimo sustojimo epizodus, smegenų pažeidimą, o kūdikiai gali netgi mirti. Paskiepyti vaikai ir suaugusieji dažniausiai pasveiksta be jokių komplikacijų", – teigia K. Girdvainytė.
KOKLIUŠO GYDYMAS
Kokliušo gydymas priklauso nuo ligos stadijos, paciento amžiaus ir simptomų sunkumo. Ankstyvame ligos etape, kai kosulys dar tik prasideda, antibiotikų terapija gali sumažinti ligos trukmę ir užkrėstumo lygį. Vėlesnėje stadijoje, kai kosulys jau tampa intensyvus ir priepuolinis, antibiotikai nebepaveikia simptomų, tačiau padeda sumažinti infekcijos plitimą aplinkiniams.
Medikamentinis gydymas
Kokliušui gydyti šeimos gydytojai dažniausiai skiria makrolidinės grupės antibiotikus – azitromicinas, klaritromicinas ar eritromicinas. Gydymo kursas paprastai trunka 5–7 dienas, o pacientas lieka užkrečiamas apie 5 paras nuo antibiotikų vartojimo pradžios. Svarbu visiškai užbaigti paskirtą gydymo kursą, net jei simptomai pradeda mažėti.
Kosulio slopinimo vaistai kokliušo atveju paprastai nėra veiksmingi, ypač mažiems vaikams. Priepuolinio kosulio metu organizmas bando išvalyti kvėpavimo takus nuo gleivių, todėl šio proceso slopinimas gali pabloginti būklę.
Priežiūra namuose
Sergant kokliušu svarbu užtikrinti ramią aplinką ir pakankamą skysčių vartojimą. Vertėtų dažniau vėdinti patalpas, palaikyti optimalų oro drėgnumą (40–60 proc.) – tai padeda sumažinti kvėpavimo takų dirginimą ir palengvinti kvėpavimą.
Mažesnes, dažnesnes valgių porcijas rekomenduojama valgyti po kosulio priepuolių, kai sumažėja vėmimo rizika. Labai svarbu stebėti kūdikių būklę – jei pastebite kvėpavimo sutrikimus, lūpų ar odos mėlynumas, nedelsiant vertėtų kreiptis į gydytoją arba skambinti greitosios pagalbos numeriu 112.
Izoliacijos ir grįžimas į kasdienią veiklą
Sergantis asmuo yra užkrečiamas nuo pirminių simptomų atsiradimo iki 3 savaičių po intensyvaus kosulio pradžios, jei negydomas antibiotikais. Pradėjus antibiotikų kursą, užkrečiamumas sumažėja jau po 5 dienų, todėl po šio laikotarpio galima grįžti į darbą, mokyklą ar darželį, jei bendras savijauta leidžia.
Artimieji, kontaktavę su sergančiuoju, turėtų stebėti savo sveikatą 21 dieną ir kreiptis į gydytoją atsiradus bet kokiems kvėpavimo takų infekcijos simptomams. Nesiskiepijusiems artimiesiems bei nėščiosioms gali būti rekomenduojama profilaktinė antibiotikų terapija.
IŠVENGTI KOKLIUŠO KOMPLIKACIJOS PADEDA VAKCINACIJA
Geriausias būdas užkirsti kelią sunkiai ligos formai bei galimoms komplikacijoms yra vakcinacija. Pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, nuo kokliušo skiepijami kūdikiai nuo 2 mėn. amžiaus. Vėliau skiepai kartojami 4 bei 6 mėn. kūdikiams ir 1,5 m., 6–7 m. bei 15–16 m. vaikams. Taip pat nuo kokliušo nemokamai yra skiepijamos besilaukiančios moterys nuo 27 nėštumo sav., kad būtų apsaugoti jų kūdikiai.
„Paskiepyti kūdikius – labai svarbu. Tai ne tik sumažina riziką susirgti, bet ir leidžia išvengti rimtų komplikacijų bei ilgo stacionarinio gydymo. Verta pažymėti, kad vakcina nuo kokliušo paprastai apima ir skiepus nuo difterijos bei stabligės“, – pasakoja šeimos gydytoja.
Suaugę asmenys nuo kokliušo gali pasiskiepyti savarankiškai. Be to, svarbu prisiminti, jog norint išlaikyti stiprų imunitetą, naudinga kas 10 m. pasirūpinti revakcinacija.
DAŽNIAUSIAI UŽDUODAMI KLAUSIMAI APIE KOKLIUŠĄ
Ar galima užsikrėsti kokliušu antrą kartą?
Taip, kokliušu galima susirgti pakartotinai, nors tai nutinka gana retai. Persirgus liga arba pasiskiepijus, imunitetas išlieka apie 4–20 metų, tačiau palaipsniui silpnėja. Antrojo susirgimo atveju simptomai paprastai būna lengvesni, ypač jei asmuo yra skiepytas.
Kiek laiko asmuo lieka užkrečiamas?
Nepaisant to, kad kosulys gali tęstis iki kelių mėnesių, didžiausias užkrečiamumas pasireiškia ankstyvoje ligos stadijoje – nuo pirminių simptomų atsiradimo iki 2–3 savaičių po intensyvaus kosulio pradžios. Gydant antibiotikais, užkrečiamumas sumažėja jau po 5 dienų nuo gydymo pradžios. Tai reiškia, kad laiku paskirta antibiotikų terapija ne tik padeda pacientui, bet ir apsaugo aplinkinius nuo infekcijos plitimo.
Ar natūrali infekcija suteikia ilgalaikį imunitetą?
Persirgus kokliušu, organizmas įgyja imunitetą, tačiau jis nėra visam gyvenimui. Natūralios infekcijos suteikiamas imunitetas paprastai išlieka 7–20 metų, o vėliau palaipsniui silpnėja. Dėl šios priežasties net ir persirgę žmonės gali vėl užsikrėsti, nors antrojo susirgimo simptomai dažniausiai būna švelnesnio pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, net persirgus liga, derėtų apsvarstyti vakcinaciją ateityje.
Ar vakcina 100% apsaugo nuo ligos?
Vakcina nuo kokliušo yra labai veiksminga, tačiau nesuteikia absoliučios 100 proc. apsaugos. Po pilno skiepijimo kurso (3–5 dozių) apsauga siekia apie 85–95 proc., o su laiku palaipsniui mažėja – po 5–10 metų efektyvumas gali sumažėti iki 70–80 proc. Vis dėlto net ir užsikrėtus, paskiepyti asmenys perserga žymiai lengviau, o komplikacijų ir hospitalizacijos rizika būna minimali. Būtent dėl šios priežasties reguliari revakcinacija yra itin svarbi ilgalaikei apsaugai užtikrinti.
Šaltiniai:
1https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/sergamumo-kokliusu-suolis-paskiepytu-vaiku-lygis-krenta/.