Nors gripas – viena labiausiai paplitusių virusinių infekcijų, apie jos keliamą grėsmę susimąsto ne kiekvienas. Tinkamai negydoma ši liga gali nulemti ne tik sudėtingas komplikacijas, bet ir pasibaigti mirtimi, o ši rizika itin padidėja tam tikrai žmonių grupei.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet pasaulyje gripu serga apie 1 mlrd. žmonių. Lietuvoje per įprastinį gripo sezoną šiuo virusu suserga apie 5–10 proc. gyventojų. Tačiau tai tik gydymo įstaigose užfiksuoti atvejai ir realybėje gali būti kur kas didesni.
GRIPO SIMPTOMAI
Gripą sukeliantis virusas įsiskverbia į kvėpavimo organų ląsteles ir jose intensyviai dauginasi. Tai paskatina organizmo gynybines funkcijas – imunitetas pradeda veikti ir gaminti specifinius apsauginius baltymus, vadinamus citokinais. Šio proceso metu organizme prasideda uždegimas ir išryškėja gripo virusui būdingi simptomai. Gripas – tai ūmi virusų sukelta kvėpavimo takų infekcija, dažniausiai pasireiškianti šiais simptomais:
- staiga aukštai pakilusi kūno temperatūra;
- sausas kosulys;
- gerklės, galvos ir raumenų skausmas;
- bendras silpnumas;
- šaltkrėtis;
- nuovargis.
KAS VYKSTA UŽSIKRĖTUS GRIPO VIRUSU?
Gripas plinta oro lašeliniu būdu – kai sergantis žmogus čiaudi ar kosi, viruso dalelės iš jo kvėpavimo takų smulkiais lašeliais patenka į aplinką. Juos įkvėpus arba palietus jais užterštą paviršių, o tada nešvariomis rankomis liečiant veidą, nosį, burną ar akis, virusas patenka į sveiką organizmą, kuriame dauginasi.
Ligos eiga priklauso nuo susirgusio žmogaus imuniteto ir to, kaip jis elgsis susirgęs. Jei susirgęs asmuo yra pailsėjęs, sveikai maitinasi ir pakankamai miega, tikėtina, kad gripu sirgs lengviau, nes organizmas turės pakankamai resursų kovai su virusu. Tačiau jei žmogaus organizmas yra pavargęs nuo įtampos ir poilsio stokos, o susirgęs žmogus vos sumažinęs temperatūrą grįžta į įprastą gyvenimo ritmą be taip reikalingo poilsio, rizikuoja sirgti ilgiau ir sunkiau.
KIEK LAIKO UŽKREČIAMA GRIPU?
Gripas pasižymi gana trumpu inkubaciniu laikotarpiu – paprastai simptomai išryškėja po 1–4 dienų nuo užsikrėtimo. Žmogus tampa užkrečiamas dar prieš pasireiškiant pirmiesiems simptomams ir pavojingiausias aplinkiniams būna pirmąsias 3–4 dienas nuo simptomų pradžios.
Labai svarbu suprasti, kad net ir jaučiantis geriau žmogus dar gali užkrėsti aplinkinius, todėl reikėtų likti namuose bent kelias dienas po temperatūros normalizavimosi.
GRIPO TIPAI
Yra du visuomenei aktualūs šio viruso tipai – A ir B. Gripo A virusai gali daugintis tiek žmogaus, tiek gyvūnų, dažniausiai kiaulių bei paukščių, organizmuose. Šis tipas turi savybę greitai mutuoti ir daugintis, todėl geba iš gyvūnų patekti į žmogaus organizmą, o tokia jo savybė yra itin pavojinga, kadangi gali sukelti plataus masto gripo susirgimų paplitimą – pandemiją.
B tipo gripo virusas paprastai susirgimų tarp gyvūnų nesukelia, todėl nėra toks pavojingas pasauliniu mastu, tačiau sukelia lokalias epidemijas.
Tiksliai prognozuoti, kuris viruso tipas vyraus ateinantį sezoną neįmanoma, tačiau PSO, Europos infekcinių ligų centrai ir kitos panašios įstaigos nuolat renka duomenis apie gripo viruso plitimą pasaulio regionuose, analizuoja viruso genetinius duomenis ir prognozuoja būsimąjį gripo sezoną.
RIZIKOS GRUPĖS IR GALIMOS KOMPLIKACIJOS
Didžiausią riziką patirti gripo komplikacijas turi:
- vyresni nei 65 m žmonės;
- nėščios moterys;
- maži vaikams iki 5 m;
- mažamečiai vaikai;
- lėtinėmis ar imunitetą silpninančiomis ligomis sergantys pacientai.
Vaikų organizmo apsauginės funkcijos dar nėra visiškai susiformavusios, todėl su gripo virusu gali kovoti ne taip sėkmingai, kaip suaugusiųjų imunitetinė sistema. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir ugdymo centrai yra palanki aplinka užkrečiamųjų ligų plitimui, todėl gripinių susirgimų sezono metu paprastai net pusė visų užsikrėtimo atvejų registruojama tarp nepilnamečių asmenų. Didžiausia komplikacijų rizika kyla 2–5 m. vaikams.
Dažniausios gripo komplikacijos:
- plaučių uždegimas;
- širdies ir kraujagyslių ligų paūmėjimas;
- ausų uždegimas vaikams.
Gripas gali komplikuotis labai greitai, todėl itin svarbu stebėti situaciją ir laiku reaguoti. Simptomas sunkėjant ar negerėjant, pravartu apsilankyti pas gydytoją apžiūrai.
KAIP APSISAUGOTI NUO GRIPO?
Efektyviausia priemonė nuo gripo – skiepai. Nors vakcina nuo gripo neapsaugo nuo pačio susirgimo, tačiau sumažina sunkių komplikacijų ir mirties tikimybę iki minimumo, nes pasiskiepijus persergama lengvesne ligos forma.
Gripo virusas sparčiai mutuoja, todėl PSO pataria kasmet pasiskiepyti prieš ateinantį gripo sezoną. Tinkamiausias laikotarpis vakcinacijai – spalio ir lapkričio mėnesiai, nors skiepytis galima ir vėliau. Svarbu atsiminti, kad apsauga po vakcinacijos susidaro maždaug per 2 savaites. Taip pat verta žinoti, kad pirmą kartą skiepijant vaiką iki 9 m. amžiaus bus reikalingos dvi dozės 4 savaičių intervalu. Tokiais atvejais vakcinaciją vertėtų pradėti ankstyvą rudenį.
Kitos efektyvios apsaugos priemonės:
- dažnas rankų plovimas;
- burnos prisidengimas čiaudint ir kosint;
- kambarių vėdinimas;
- paviršių valymas drėgna šluoste;
- žmonių susibūrimo vietų vengimas;
- vienkartinės kaukės naudojimas.
Siekiant stiprinti organizmo atsparumą, būtina užtikrinti pakankamą ir kokybišką poilsį, laikytis subalansuotos mitybos, reguliariai mankštintis, kasdien praleisti bent valandą lauke ir mažinti įtampą. Galima mitybą papildyti ir maisto papildais, tokiais kaip vitaminai C bei D, cinkas, kvercetinas, omega-3 riebalų rūgštys, ežiuolė ir panašūs preparatai, tačiau svarbu suprasti, kad be tinkamo gyvenimo ritmo, pilnavertės mitybos ir judėjimo, vien tik papildais imuninės sistemos sustiprinti neįmanoma.
DAŽNIAUSIOS KLAIDOS SUSIRGUS GRIPU
- Gripo painiojimas su paprastu peršalimu. Dažna klaida – manyti, kad gripas yra tik paprastas peršalimas. Tai rimta liga, todėl būtina ilsėtis, neiti į darbą ar mokyklą, vengti fizinio krūvio, pasirūpinti miegu, subalansuota mityba ir pakankamu skysčių vartojimu.
- Netinkamas vaistų nuo temperatūros vartojimas. Neteisingas vaistų nuo temperatūros vartojimas yra viena dažniausių klaidų gydantis. Jei temperatūros mažinimui vartojama per maža vaistų dozė – temperatūra nekrenta. Pasitaiko situacijų, kai vaikui augant tėvai pamiršta atitinkamai padidinti vaistų dozes. Svarbu išlikti atidiems parenkant tinkamą vaistų kiekį, nes per didelės dozės gali pakenkti kepenims ar inkstams. Dėl tinkamos vaisto dozės visada verta pasikonsultuoti su savo gydytoju ar vaistininku.
- Nepakankamas skysčių vartojimas. Sergant gripu skysčių reikia daugiau nei įprastai – bent 2,5–3 litrus per dieną. Jei jų trūksta, mažėja cirkuliuojančio kraujo tūris, organizmas prasčiau atiduoda šilumą, todėl net tinkamos vaistų dozės gali neveikti efektyviai. Taip pat skysčių trūkumas provokuoja kosulį, gleivinė bus jautresnė, gerklę gali skaudėti stipriau.
- Nepakankamas organizmo aprūpinimas mikroelementais. Susidūrus su dideliu karščiavimu, vien skysčių gali neužtekti, todėl vertėtų papildomai organizmą aprūpinti greitai netenkamai mikroelementais. Kūno temperatūrai pakilus iki 39–40 °C prasideda intensyvus prakaitavimas. Esant dideliam karščiavimui, reikėtų papildomai gerti mineralinį vandenį arba elektrolitų bei rehidracijos tirpalus, nes tokiomis aplinkybėmis organizmas praranda svarbius mineralus. Dėl to gali susilpnėti jėgos ir pasireikšti širdies ritmo sutrikimai.
KADA KREIPTIS Į ŠEIMOS GYDYTOJĄ?
Negydant padidėja gripo komplikacijų grėsmė. Jos neretai gali pasireikšti jau vėlesnėmis ligos dienomis, pavyzdžiui, jei trečią–penktą ligos parą jaučiama, kad po truputį sveikstama, o po to būklė pablogėja arba atsiranda naujų, iki tol nebuvusių simptomų – reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją dėl galimų komplikacijų įvertinimo.
Į gydytoją apžiūrai ir tyrimams reikėtų kreiptis nedelsiant jei:
- aukšta temperatūra išlieka ilgiau nei tris dienas;
- atsiranda dusulys;
- atsiranda krūtinės skausmas;
- kiti neįprastai stiprūs simptomai.
Gripo simptomai pasireiškia staiga ir intensyviai, todėl ankstyvas jų atpažinimas yra būtinas siekiant išvengti komplikacijų. Atsakingas požiūris į simptomus ir profilaktiką leidžia gerokai sumažinti gripo pasekmių riziką.