Viduriavimas kelia daug didesnę grėsmę vaikams nei suaugusiems, todėl šio negalavimo gydymas jiems taip pat dažnai yra sudėtingesnis. Pavyzdžiui, mažamečiams negalima skirti šį sutrikimą malšinančių medikamentų, o nuolat netenkant skysčių, kūnas išsenka ir kyla kitų rimtų sveikatos sutrikimų rizika.
Panevėžio „InMedica“ klinikos, esančio Stoties g. 49, vaikų ligų gydytoja Aida Gurevičienė pasakoja, kad maždaug 80 proc. viduriavimo atvejų sukelia virusai, kurie į vaikų virškinimo traktus dažniausiai patenka su nešvarumais, nenusiplovus rankų. Taip pat šį negalavimą gali sukelti alergija maistui ar tam tikrų produktų netoleravimas. Be to, dažnai tokia būsena ištinka ir antibiotikų vartojimo metu, dėl žarnyno bakterijų disbalanso.
Infekcinės kilmės viduriavimą dažnai kartu lydi karščiavimas, pykinimas, pilvo skausmas ir vėmimas. Tokiais atvejais vaikai praranda didelį kiekį organizme sukauptų skysčių ir mineralinių medžiagų.
Viena iš viduriavimo komplikacijų – dehidratacija, kurios metu išsausėja oda ir gleivinės, apima stiprus troškulys, kamuoja bendras silpnumas, sustiprėja širdies plakimas, gali svaigti galva, sumažėja šlapinimasis. Užsitęsus dehidratacijai sutrinka inkstų ir smegenų veikla, todėl svarbu kuo greičiau pradėti gydymą, atstatyti skysčių kiekį ir nelaukti, kol vaikas taps vangus.
Jei tik yra galimybė, skysčių atstatymui reikėtų naudoti specialius rehidratacijos tirpalus, į kurių sudėtį įeina įvairios mineralinės medžiagos: natris, kalis, chloras, hidrokarbonatas ir gliukozė. Tokiu būdu išvengiama sumažėjusio natrio kiekio organizme ir vaiko būklės pablogėjimo, kuris gali pasireikšti geriant tik vandenį.
Jeigu viduriuojantis vaikas tampa vangus, mieguistas ir negeria skysčių, būtina kreiptis į gydytoją, kuris atliks reikiamus tyrimus ir paskirs lašines skysčių infuzijas.
