Trečiasis sausio pirmadienis pasaulyje vis dažniau yra vadinamas „liūdniausia metų diena“, visgi, šis titulas nėra pagrįstas, o suprastėjusi žmonių emocinė būsena yra susijusi su tamsiuoju metų laikotarpiu, kuris prasideda dar lapkritį.
Pasak Kauno „InMedica“ klinikos Psichikos sveikatos konsultacijų centro medicinos psichologės Vaidos Lukaševičienės, sausio mėn. prie šviesos trūkumo, dažnesnių sezoninių ligų bei organizmo nusilpimo dar prisideda ir pošventinis laikotarpis, kai didžiausios metų šventės jau pasibaigia, grįžtama į rutiną, o finansinė padėtis dažnai būna prastesnė nei prieš šventes.
Kaip sau padėti? Svarbiausia, anot V. Lukaševičienės, priimti tai, ką jaučiame bei leisti sau patyrinėti emocijas, jausmus ir būsenas, kurios atsiranda. Verta atkreipti dėmesį į tai, ką kūnas ir protas nori perduoti – gal trūksta fizinio poilsio, pabuvimo su savimi, o gal reikia pertraukos nuo kitų žmonių ar veiklų.
Visgi, tai nereiškia, jog suprastėjus emocinei būsenai, apnikus liūdesiui ar energijos trūkumui, galima leisti sau neribotą laiką gulėti ant sofos, susisukti į pledą ir taip laukti pavasario – toks sprendimas tik dar labiau padidintų emocinį sunkumą.
Žmonių nuotaikai ir savijautai labai didelę įtaką daro kokybiškas miegas, maistas, fizinis aktyvumas, santykiai su kitais bei savęs realizavimas, todėl šių aspektų apleisti nevalia.
Tiesa, nors liūdesys yra normali žmogaus reakcija į sudėtingas gyvenimo situacijas, užsitęsęs per ilgai, jis gali būti žalingas. Dėl šios priežasties, kai jis vargina kelias savaites ar net mėnesius, tai yra ženklas, kad vertėtų kreiptis į psichikos sveikatos specialistus.
