Naujų daiktų įsigijimas suteikia daug malonumo, tačiau kokią įtaką psichologinei savijautai turi dažnas spontaniškas apsipirkinėjimas?
Kauno „InMedica“ klinikos Psichikos sveikatos konsultacijų centro medicinos psichologė Greta Širinskaitė pasakoja, kad pats pirkimas nėra blogas dalykas, tačiau, kai tai daroma veikiant emocijoms, o įsigyjami daiktai iš tikrųjų yra nereikalingi, šis procesas gali sukelti žalos.
Apsipirkinėjant smegenyse, kankorėžinėje liaukoje, išsiskiria laimės hormonai, tokie kaip serotoninas, oksitocinas, dopaminas ir endorfinas. Dėl šios priežasties, po naujų daiktų įsigijimo mes jaučiamės laimingesni, nei buvome prieš tai.
Visgi, svarbu pastebėti, kad ilgalaikėje perspektyvoje impulsyvus pirkimas gali nustoti džiuginti, o įsigyti daiktai – neteikti tokio malonumo, kaip prieš tai. Tam tikrais atvejais žmonės pradeda pirkti vis daugiau ir daugiau, kad kompensuotų laimės jausmą.
Be to, daugeliui žmonių emocinis pirkimas tampa būdu slopinti vidines problemas, pavyzdžiui, negalėjimą ar nemokėjimą susitvarkyti su esamu nerimu, liūdesiu ar depresyviais jausmais. Kartais emociniam pirkimui peržengus ribas, žmogų pradeda varginti savikaltos bei savigraužos jausmai, kyla dvejonių dėl savo vertės.
Kai asmuo arba jo aplinkiniai pastebi, kad pirkimas tampa nevaldomas, pravartu kreiptis pagalbos į specialistą, kuris gali padėti ieškoti to, kas slepiasi žmogaus viduje, suprasti, kokios emocinės problemos bandomos maskuoti.
