Kiekvienos moters mėnesinių ciklo trukmė yra individuali ir, priklausomai nuo amžiaus, gali kisti: iš pradžių ciklas yra ilgesnis, vėliau trumpėja ir vėl pradeda ilgėti likus 2–8 m. iki menopauzės. Visgi, kada atsiradę mėnesinių pokyčiai gali signalizuoti apie rimtesnius sutrikimus?
Kauno „InMedica“ klinikos gydytoja akušerė-ginekologė Reda Verbickienė primena, kad mėnesinėms vėluojant kelias dienas nerimauti neverta. Visgi, jeigu atsirado gausesnis kraujavimas ar jis trunka ilgiau, naudinga apsilankyti pas savo gydytoją akušerį-ginekologą.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad jei atsiranda kūno svorio pokyčių, išskyrų iš krūtų spenelių, pakinta plaukuotumas, gyvenant reguliarų lytinį gyvenimą nepavyksta pastoti per 6–12 mėn. arba mėnesinių ciklas yra nereguliarus, šių požymių svarbu neignoruoti.
Paprastai apžiūrai dėl kraujavimo pokyčių geriausia atvykti per pirmas 10 ciklo dienų, skaičiuojant nuo pirmos menstruacijų dienos. Šiuo laikotarpiu gimdos gleivinė yra plona, kiaušidėse dar būna neįvykusi ovuliacija, todėl yra sąlygos diagnozuoti ligą ankstyvoje stadijoje yra itin tinkamos.
Dažnai pasitaikanti mėnesinių ciklo sutrikimų priežastis – policistinių kiaušidžių sindromas. Taip pat 6 proc. moterų, turinčių nereguliarų ciklą, susiduria ir su skydliaukės funkcijos sutrikimais, o kartais šiuos pokyčius lemia padidėjęs prolaktino kiekis kraujyje. Minėti sutrikimai gali kilti dėl genetinių faktorių, autoimuninių ligų ar patiriamo didelio streso.
Šių sutrikimų diagnostika prasideda nuo pokalbio su pacientu ir bendro organizmo įvertinimo, vėliau atliekama ginekologinė apžiūra ir ultragarsinis tyrimas. Norint patikslinti mėnesinių ciklo sutrikimo priežastį, dažnai prireikia hormoninių tyrimų, o kartais reikalinga ir gydytojo endokrinologo konsultacija.
