Miomos – nuo hormonų priklausantis nepiktybinis gimdos auglys, kuris moterims diagnozuojamas gana dažnai. Jų paplitimas tarp 30–35 m. amžiaus pacienčių siekia 21 proc., o 50-metėms nustatoma net 63–75 proc. atvejų. Kokių problemų šie dariniai gali sukelti?
Marijampolės „InMedica“ klinikos gydytoja akušerė-ginekologė Elina Rutkauskienė pasakoja, kad dažnai pacientės net neįtaria turinčios miomas iki tol, kol jos atsitiktinai aptinkamos ginekologinės apžiūros metu. Tiesa, kartais apie jų buvimą gali signalizuoti tokie simptomai kaip ūmus skausmas, tuštinimosi ar šlapinimosi sutrikimai, atsirandantys miomoms užspaudus kitus organus, ar gausus kraujavimas mėnesinių metu, dėl kurio neretai net išsivysto mažakraujystė.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad miomų išsivystymui nemažą įtaką turi paveldimumas, tačiau yra nustatyti ir kiti jų atsiradimą skatinantys veiksniai, pavyzdžiui, anksti prasidėjusios pirmos mėnesinės, vėlyvesnis pirmas nėštumas, žalingi įpročiai, nutukimas ar aukštas kraujospūdis.
Miomų gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgus į moters amžių, gyvenimo planus – ar ji ruošiasi pastoti, ar ne, taip pat įvertinus miomos dydį bei simptomų stiprumą. Šiuo metu yra taikomi 2 miomų gydymo būdai: medikamentinis ir operacinis.
