Karščiavimas – vienas pagrindinių signalų, jog organizmas kovoja su infekcija. Ar žinote, kada aukštą temperatūrą naudinga „numušti“ vaistais, o kada – kreiptis į savo šeimos gydytoją?
Garliavos „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Odeta Šepetienė pažymi, kad padidėjusi kūno temperatūra nėra liga – tai fiziologinė reakcija, kylanti dėl į organizmą patekusios infekcijos. Karščiavimas stabdo virusų ir bakterijų dauginimąsi, tačiau manoma, kad temperatūrai artėjant prie 40°C, karščiavimo poveikis tampa atvirkštinis.
Temperatūrą geriausia vertinti įvedus termometrą į kūno ertmes arba matuojant gleivinių temperatūrą – tiesiojoje žarnoje bei burnoje po liežuviu. Nors matavimas pažastyje, ausyje ar kaktos srityje yra patogesnis, tačiau jis nėra toks tikslus.
Gretutinėmis ligomis nesergantiems ir vyresniems nei 3 mėn. kūdikiams ir vaikams, kurių rektalinė (išmatuota tiesiojoje žarnoje) temperatūra mažesnė nei 38,9°C, jos mažinti vaistais nėra būtina. Tačiau jei karščiuodami pacientai jaučia kūno, raumenų skausmus, o vaikai atsisako gerti skysčius, temperatūrą galima mažinti vaistais, net kai ji nėra labai aukšta.
Svarbu prisiminti, kad prieš nusprendžiant vaistais mažinti kūdikių iki 3 mėn. temperatūrą, jie turėtų būti apžiūrėti gydytojo.
Kreiptis į savo gydytoją reikėtų, jei karščiavimas pasireiškia kartu su kitais nerimą keliančiais simptomais, temperatūra nekrenta arba kyla kitų klausimų, pavyzdžiui, kaip gydytis. Ypač karščiavimo nederėtų ignoruoti besilaukiančioms moterims bei pacientams, kuriems yra diagnozuotos lėtinės ligos, pavyzdžiui, cukrinis diabetas, širdies, kraujo ar onkologiniai susirgimai bei jei neseniai buvo įsisiurbusi erkė.
