Deja, dažnai pacientai gali net neįtarti, kad jų kepenys riebėja, o laiku nediagnozavus šios būklės, padidėja rizika išsivystyti kepenų cirozei bei kitoms pavojingoms ligoms.
Raseinių „InMedica“ klinikos Šeimos gydytoja Sandra Liubinskienė pasakoja, kad kepenys suriebėja, kai kepenų ląstelėse ima kauptis riebalai, dėl šios priežasties prastėja šio organo pagrindinės funkcijos – lėtėja toksinų skaidymas, reikalingų medžiagų – vitaminų, baltymų ir tulžies – gamyba bei sutrinka virškinimas.
Ši būklė gali būti dviejų tipų:
- alkoholio vartojimo sukeltas kepenų suriebėjimas;
- nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga (NASKL).
Nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos išsivystymą lemia daug kalorijų turinti mityba – ypač sočiųjų riebalų rūgščių ir cholesterolio, didelis cukraus kiekis, mikroelementų balanso sutrikimas, genetinė predispozicija ir žarnyno mikrobiotos pokyčiai.
Dėl simptomų nebuvimo ankstyvose stadijose dažnai kepenų suriebėjimas aptinkamas atsitiktinai atliekant pilvo organų ultragarsinį ištyrimą esant kitiems sveikatos sutrikimams. Kepenų funkcijos pakitimus rodo aminotransferazių kraujyje tyrimai bei histologiniai kepenų tyrimai.
Net jei atlikus kraujo tyrimus kepenų fermentai yra normos ribose, histologiškai tiriant kepenų audinį gali būti stebima riebalų infiltracija hepatocituose arba židininė nekrozė su uždegimine infiltracija.
Kepenų suriebėjimas – ne mirtina diagnozė: kepenys turi savybę regeneruoti, bet tai yra sunkus ir ilgas procesas. Pradėjus laikytis specialios dietos, gydant gretutines ligas, užsiimant fizine veikla pacientų būklė pagerėja.
