Pavasarį pabunda ne tik gamta, bet ir erkės, kurių reikia saugotis leidžiant laiką parkuose, iškylaujant pievose ar grybaujant miške. Erkių pernešamas erkinio encefalito virusas yra pavojingas ir gali sukelti ilgalaikes pasekmes sveikatai. Vilniaus „Meliva“ klinikos šeimos gydytoja Brigita Baliuckienė pabrėžia, kad užkirsti kelią ligai galima tik pasiskiepijus.
Kas yra erkinis encefalitas ir kaip juo užsikrečiama?
„Erkinis encefalitas yra virusinė centrinės nervų sistemos infekcija, kurią sukelia erkinio encefalito virusas. Žmogus juo užsikrėsti gali įsisiurbus infekuotai erkei, kiek rečiau – vartodamas nepasterizuotą karvių ir ožkų pieną ar jo produktus“, – pasakoja B. Baliuckienė.
Erkinio encefalito ligą sukelia Flaviviridae šeimai priskiriamas virusas, kurio šaltinis gamtoje – smulkūs graužikai, paukščiai, stambūs stuburiniai gyvūnai ir erkės, kurios taip pat yra ir jo platintojos.
Lietuva yra paskelbta endemine erkinio encefalito šalimi, o sergamumas erkiniu encefalitu čia yra vienas didžiausių visoje Europoje – bendrą regiono vidurkį lenkiame apie penkis kartus, todėl apsaugos klausimas aktualus kiekvienam gyventojui. [1]
Erkinio encefalito simptomai: liga vystosi dviem bangomis
Erkinio encefalito viruso inkubacinis periodas trunka 2–28 dienų, todėl pirmuosius ligos simptomus pacientas dažniausiai pradeda jausti praėjus 1–2 savaitėms po infekuotos erkės įsisiurbimo. Pasitaiko atvejų, kai infekcija gali būti visiškai besimptomė. [2]
Pirmosios susirgimo bangos metu, kuri vidutiniškai trunka 1–8 dienas, stebimi į gripą panašūs ligos požymiai:
- karščiavimas;
- raumenų ir galvos skausmas;
- nuovargis ir bendras silpnumas;
- rečiau pasireiškia viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymiai, pavyzdžiui, nosies gleivinės paburkimas ar sloga.
Kartais simptomai gali būti painiojami su peršalimu ar virškinimo sutrikimu.
„Po pirmosios erkinio encefalito ligos stadijos pasireiškia „tariamo pasveikinimo“ periodas, dažniausiai trunkantis 5–7 dienas. Antrosios susirgimo bangos metu, kuri būdinga 20–30 proc. užsikrėtusių asmenų, nustatomi įvairūs centrinės nervų sistemos pažeidimo simptomai: pykinimas, vėmimas, febrilus karščiavimas (38–39°C), galvos skausmas, svaigimas ir sąmonės sutrikimas. Sunkiais atvejais liga gali progresuoti iki komos ir mirties“, – teigia Vilniaus „Meliva“ klinikoje dirbanti gydytoja šeimos gydytoja.
Antrosios fazės metu pacientui taip pat gali pasireikšti sprando raumenų sustingimas, dezorientacija, mąstymo ir kalbos sutrikimai, judesių koordinacijos bei pusiausvyros sutrikimai, tremoras ar traukuliai. Simptomų sąrašas itin platus – jie priklauso nuo galvos smegenų, jų dangalų, galvinių nervų, nugaros smegenų ir (ar) šaknelių pažeidimo lygio.
Erkinio encefalito diagnostika
„Liga diagnozuojama remiantis paciento išsakomais nusiskundimais, anamneze bei klinikiniu ištyrimu. Erkinio encefalito diagnozę dažniausiai patvirtina atlikti laboratoriniai tyrimai, kurių metu aptinkami specifiniai erkinio ecefalito viruso antikūnai bei įvertinami kiti kraujo rodikliai. Tam tikrais atvejais pacientui gali būti atliekama lumbalinė punkcija ar smegenų vaizdiniai tyrimai“, – pasakoja „Meliva“ šeimos gydytoja.
Erkinio encefalito IgG tyrimas
Erkinio encefalito antikūnų tyrimai atliekami trim skirtingais atvejais:
- Po erkės įkandimo – IgM klasės antikūnai pradeda formuotis ir gali būti aptinkami kraujyje praėjus maždaug 2–3 savaitėms po infekuotos erkės įsisiurbimo ir rodo ūminę ligos fazę. IgG klasės antikūnai pradeda formuotis vėliau – praėjus 3–4 savaitėms – ir rodo lėtinę ligos eigą arba buvusią infekciją praeityje. Rekomenduojama atlikti abiejų klasių tyrimus kartu. Jei tyrimas neigiamas, vertėtų jį pakartoti po savaitės.
- Prieš skiepijimąsi – kadangi dalis žmonių erkinį encefalitą perserga nepastebimai, prieš pradedant vakcinaciją vertėtų atlikti IgG tyrimą. Paaiškėjus, kad organizmas virusą jau įveikė, imunitetas susidaro visam gyvenimui ir skiepų nebereikia.
- Po vakcinacijos – IgG tyrimas leidžia įvertinti, ar po skiepų susiformavo pakankamas imunitetas. Po pilnos vakcinacijos (3 dozių) apie 97 proc. skiepytų asmenų organizme susidaro pakankamas apsauginis imunitetas.
Erkinio encefalito gydymas: vaistų nėra
B. Baliuckienė pažymi, kad vaistų, skirtų gydyti erkiniam encefalitui, nėra. Dėl to šia virusine infekcija susirgusiam pacientui galima skirti tik simptomus palengvinantį gydymą. Sunkesniais atvejais pacientai yra guldomi į ligoninę, o pagerėjus sveikatai jų laukia reabilitacija. Gydymo trukmė priklauso nuo ligos sunkumo ir kitų individualių veiksnių. [2]
Liekamųjų reiškinių rizika – itin aukšta
Maždaug 20 proc. erkiniu encefalitu persirgusių ligonių lieka vidutinio sunkumo liekamieji reiškiniai, dar vadinami poencefalitiniu neurokognityvinių funkcinių sutrikimo sindromu. Persirgusio asmens gyvenimo kokybę ir darbingumą paveikia atminties, dėmesio ir miego sutrikimai, dirglumas, emocijų nepastovumas bei dažnas galvos skausmas. [3]
„Ilgalaikiai, mėnesius ar metus besitęsiantys sveikatos sutrikimai gali kamuoti iki pusės visų erkiniu encefalitu persirgusių žmonių. Jie neretai skundžiasi pusiausvyros, kalbos ir atminties sutrikimais, pablogėjusia dėmesio koncentracija, pažintinių funkcijų (pvz. suvokimo) sutrikimais. Dėl to susirgimas erkiniu encefalitu yra pavojingesnis vyresnio amžiaus pacientams, o šia liga susirgę vaikai su liekamaisiais reiškiniais susiduria daug rečiau nei vyresni suaugę“, – pasakoja B. Baliuckienė ir priduria, kad liekamųjų reiškinių riziką sumažinti padeda tik skiepai nuo erkinio encefalito.
Statistika tai patvirtina – Europos potipio erkinio encefalito atveju mirtingumas siekia apie 1–2 proc., o iki 40 proc. pacientų išsivysto liekamieji reiškiniai. Dažniausiai tai negalėjimas susikaupti, miego sutrikimai, galvos skausmai, klausos ir regėjimo sutrikimai. [4]
Kaip apsisaugoti nuo erkinio encefalito?
Siekiant sumažinti užsikrėtimo riziką, vertėtų laikytis šių individualių apsaugos priemonių:
- Dėvėti tinkamą aprangą – geriausia rinktis šviesios spalvos drabužius ilgomis rankovėmis ir galvos dangalus;
- naudoti repelentus nuo erkių;
- vartoti tik termiškai apdorotus pieno produktus;
- kaskart grįžus iš gamtos, atidžiai apsižiūrėti savo kūną;
- radus erkę – ją kuo greičiau pašalinti, įkandimo vietą dezinfekuoti ir stebėti;
- atsiradus peršalimo ar kitiems simptomams, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
Visgi šios priemonės sumažina riziką, tačiau negarantuoja visiškos apsaugos nuo ligos.
Efektyvi apsauga – skiepai nuo erkinio encefalito
„Pasaulyje egzistuoja tik viena efektyvi priemonė – vakcinos nuo erkinio encefalito. Jos yra saugios ir garantuoja iki 98 proc. siekiančią apsaugą nuo ligos bei galimų itin neigiamų padarinių sveikatai“, – teigia „Meliva“ gydytoja šeimos gydytoja.
Skiepytis nuo erkinio encefalito galima ištisus metus, tačiau geriausia tai padaryti žiemą ar ankstyvą pavasarį, kol erkės dar nėra suaktyvėjusios. Nespėjus to padaryti, vasarą patariama skiepytis vadovaujantis pagreitinta skiepijimo schema, po kurios imunitetas erkinio encefalito virusui susidaro per keletą savaičių.
Erkinio encefalito skiepijimo schema
- Įprastinė schema – pirmosios dvi dozės suleidžiamos išlaikant 1–3 mėnesių pertrauką, trečioji – praėjus 5–12 mėn. Po antrosios dozės imunitetas susidaro vienam sezonui, po trečiosios – 3–5 metams. [5]
- Pagreitintoji schema – aktuali erkių aktyvumo laikotarpiu: antroji dozė suleidžiama praėjus dviem savaitėms po pirmosios, trečioji – praėjus 5–12 mėn.
„Vakcinacija nuo erkinio encefalito nėra vienkartinis veiksmas – kas kelerius metus būtina pasiskiepyti palaikomosiomis vakcinos dozėmis. Praleidus sustiprinančią dozę, skiepijimo schemą vertėtų tęsti toliau, jos kartoti nereikia“, – pasakoja gydytoja.
Tačiau jeigu po pirmosios skiepų dozės procesas nutrūko, schema turi būti pradėta iš naujo, nes dėl nepilnai susiformavusio imuniteto išlieka tikimybė susirgti.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kokia vakcina naudojama skiepijimui nuo erkinio encefalito?
„Meliva“ klinikose nuo erkinio encefalito skiepijama „TicoVac" vakcina, kurią gamina farmacijos kompanija „Pfizer". Vaikams nuo 1 iki 15 metų skiriama mažesnė dozė – „TicoVac" 0,25 ml, o 16 metų ir vyresniems asmenims – „TicoVac" 0,5 ml.
Kiek skiepų reikia nuo erkinio encefalito?
Pagrindinis skiepijimo planas susideda iš trijų dozių. Pirmoji ir antroji suleidžiamos nuo 1 iki 3 mėnesių intervalu, trečioji dozė skiriama praėjus 5–12 mėnesių po antrosios. Norint išlaikyti apsaugą, vėliau būtinos ir palaikomosios dozės.
Kas kiek laiko reikalingi skiepai nuo erkinio encefalito?
Pirmoji palaikomoji dozė skiriama praėjus 3 metams po trečiosios. Kitos palaikomosios dozės skiriamos asmenims iki 60 metų kas 5 metus, vyresniems kaip 60 metų – kas 3 metus.
Kada pradeda veikti skiepai nuo erkinio encefalito?
Skiepai pradeda veikti ir apsaugo, kai po antrosios skiepų dozės suleidimo būna praėjusios bent 2 savaitės. Trečioji dozė yra reikalinga ilgesnei apsaugai – jau praėjus 7 dienoms po jos suleidimo, imuninė sistema gali pagaminti pakankamą antikūnų kiekį. [6]
Kur galima pasiskiepyti nuo erkinio encefalito?
Pasiskiepyti nuo erkinio encefalito galima šeimos klinikose „Meliva" visoje Lietuvoje.
Ar vaikams galioja tokia pati skiepijimo schema kaip ir suaugusiems?
Skiepijimo schema vaikams ir suaugusiems yra vienoda – tiek vaikams nuo 1 iki 15 metų, tiek 16 metų ir vyresniems asmenims pagrindinis skiepijimo planas susideda iš trijų dozių. Skiriasi tik vakcinos dozės dydis: vaikams skiriama mažesnė dozė (0,25 ml), suaugusiesiems – 0,5 ml. [6]
Šaltiniai
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Erkinis encefalitas – Lietuva endeminė teritorija. https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/erkinis-encefalitas-lietuva-endemine-teritorija-taciau-lietuviai-skiepijasi-vangiai/
European Centre for Disease Prevention and Control (ECDC). Factsheet about tick-borne encephalitis (TBE), 2024. ttps://www.ecdc.europa.eu/en/tick-borne-encephalitis/facts/factsheeth
Lindquist L, Vapalahti O. Tick-borne encephalitis. The Lancet. 2008;371(9627):1861–71. DOI: 10.1016/S0140-6736(08)60800-4. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/18514730/
Centers for Disease Control and Prevention (CDC). Clinical Signs and Symptoms of Tick-borne Encephalitis, 2024. https://www.cdc.gov/tick-borne-encephalitis/hcp/clinical-signs/
World Health Organization (WHO). Vaccines against tick-borne encephalitis: WHO position paper. Weekly Epidemiological Record, 2011;86:241–256. https://www.who.int/publications/i/item/who-wer-8624-241-256
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). TicoVac vakcinos aprašymas. https://nvsc.lrv.lt/uploads/nvsc/documents/files/knygele_erkes.pdf
